Dažniausiai užduodami klausimai

Kas yra foliatai?

Foliatai yra priskiriami vandenyje tirpių vitaminų B grupei (vitaminas B9), o jų sintetinė, gerai organizmo pasisavinama, forma vadinama folio rūgštimi.

Kokia foliatų reikšmė žmogaus organizme?

Foliatai dalyvauja daugelyje žmogaus organizme vykstančių biocheminių reakcijų. Yra žinoma, kad foliatai atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese ir padeda palaikyti motinos audinių augimą nėštumo metu. Nustatyta, kad foliatai padeda palaikyti normalią amino rūgščių sintezę, dalyvauja RNR ir DNR sintezėje, reikalingi gaminant organizme tam tikrus hormonus, nervinių impulsų pernešėjus ir membranų fosfolipidus, kurie savo ruožtu yra svarbių fiziologinių procesų reguliatoriai. Įrodyta, kad foliatai padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją, mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį.

Kas gali nutikti, jei organizme trūksta foliatų?

Trūkstant foliatų, sutrinka DNR replikacija ir ląstelių dalijimasis, kas ypač neigiamai veikia greitai augančius audinius. Mažas foliatų kiekis nėščiosios kraujo eritrocituose yra besivystančio vaisiaus nervinio vamzdelio defektų rizikos veiksnys.

Esant smarkiam foliatų nepakankamumui, pasireiškia silpnumas, nuovargis, dirglumas, dėmesio koncentracijos sutrikimas ir galvos skausmas.

Išanalizavus 11 tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 15 tūkstančių įvairaus amžiaus žmonių, buvo pastebėta, kad žmonėms, kurių organizme mažai foliatų, didėja galimybė susirgti depresija, jų nuotaika būna prastesnė.

Kas yra vaisiaus nervinio vamzdelio defektas?

Nervinio vamzdelio defektas lemia, kad vystantis vaisiui atsiranda įvairaus sunkumo stuburo kaulų, smegenų dangalų bei pačių stuburo smegenų ydos, taip pat galvos smegenų pažeidimai. Jei pažeidimai dideli, gali įvykti ir persileidimas. Teigiama, kad maždaug pusės nervinio vamzdelio defektų ar spina bifida (įskilojo stuburo) atvejų būtų buvę galima išvengti, jei mamos laiku ir tinkamai būtų vartoję folio rūgštį.

Ar dažnai pasitaiko nervinio vamzdelio defektų?

Nervinio vamzdelio defektai yra viena dažniausių naujagimių apsigimimų priežasčių pasaulyje (kasmet gimsta apie 300 tūkstančių vaikų su šiuo sutrikimu).

Kokios yra foliatų vartojimo rekomendacijos?

Ištyrus tiek Europos gyventojų, tiek, konkrečiai, lietuvių mitybos įpročius nustatyta, kad moterys foliatų su maistu gauna mažiau negu rekomenduojama suvartoti. Be to, nors informacijos apie folio rūgšties papildomo vartojimo svarbą vaisingo amžiaus moterims paskutiniu metu vis daugiau, apklausų rezultatai rodo, kad ne mažiau kaip trečdalis nėščiųjų folio rūgšties papildomai nevartoja.

Kad būtų patenkinami minimalūs foliatų poreikiai organizme, suaugusiam žmogui per dieną rekomenduojama suvartoti ne mažiau kaip 200 μg folio rūgšties. Tačiau nėščiosioms folio rūgšties reikia daug daugiau.

Atlikti tyrimai rodo, kad nuo ketvirtadalio iki pusės nėščiųjų folio rūgšties trūksta, todėl vaisingo amžiaus moterims, galvojančioms apie būsimojo kūdikio sveikatą, dar prieš pastojant rekomenduojama pradėti papildomai vartoti mažiausiai po 400 μg folio rūgšties per parą ir tokį kiekį vartoti bent jau pirmąsias 12 nėštumo savaičių.

Turint omenyje, kad kūdikio žindymo metu folio rūgšties poreikis taip pat būna padidėjęs, vertėtų folio rūgšties papildomai vartoti tol, kol kūdikis maitinamas krūtimi.

Kas yra vitaminas D?

Vitaminas D (cholekalciferolis, vit D3) yra riebaluose tirpus vitaminas, kuris sintetinamas žmogaus odoje, epidermio gilesniuosiuose sluoksniuose, veikiant ultravioletiniams (UVB) saulės spinduliams. Vitamino D gaunama ir iš augalinės bei gyvulinės kilmės maisto produktų, tačiau natūraliuose produktuose jo kiekiai nėra dideli.

Kokia vitamino D reikšmė žmogaus oranizme?

Vitaminas D dalyvauja daugybėje organizme vykstančių procesų ir atlieka daug funkcijų, iš kurių viena svarbiausių yra palaikyti tinkamą kalcio ir fosforo koncentraciją organizme. Ši pusiausvyra svarbi ir ląstelėse vykstantiems procesams, ir kaulų mineralizavimui, ir nervų bei raumenų funkcijai. Nustatyta, kad vitaminas D pagerina kalcio bei fosforo įsisavinimą plonosiose žarnose ir padeda palaikyti reikiamą kalcio kiekį kraujyje.

Šis vitaminas svarbus reguliuojant ląstelių proliferaciją (augimą) ir diferenciaciją (specializaciją) daugelyje audinių, tiek sveikose, tiek patologinėse ląstelėse, sulėtindamas jų vystymosi ciklą. Dalyvauja užtikrinant normalų imuninės sistemos funkcionavimą ir priešuždegiminį atsaką.

Kas gali nutikti, jei organizme trūksta Vitamino D?

Vitamino D trūkumas gali lemti dažnus kaulų lūžius, dantų ligas, silpną imunitetą, polinkį į depresiją. Organizme trūkstant vitamino D, silpsta raumenys, o esant sunkiam vitamino D nepakankamumui pasireiškia raumenų silpnumas, difuziniai raumenų skausmai ir eisenos pakitimai.

Taip pat mokslo yra nustatyta, kad vitamino D stygius didina riziką susirgti vėžiu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, inkstų, kepenų, autoimuninėmis ir kitomis ligomis.

Kokios yra vitamino D vartojimo rekomendacijos?

Teigiama, kad šio vitamino nepakanka daugiau kaip 70 % mūsų platumos gyventojų. Daugelyje Europos šalių, kuriose saulėtų dienų ne taip jau daug, (taip pat ir Lietuvoje) vitamino D sintezė organizme negali būti pakankama, todėl daugiau jo reikėtų gauti su maistu.

Atlikti tyrimai rodo, kad įvairių amžiaus grupių gyventojai suvartoja nepakankamai vitamino D. Pavyzdžiui, 2007 metų Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimo duomenimis, lietuvės moterys vidutiniškai suvartoja tik apie 3,9 μg vitamino D.

Pagal mokslininkų ir gydytojų paskutiniu metu siūlomas vitamino D vartojimo normas Centrinės Europos gyventojams, suaugusiems žmonėms reikėtų suvartoti 800 – 2000 TV (20 – 50 μg) vitamino D per parą, priklausomai nuo kūno svorio ir buvimo saulėje, Nėščioms moterims rekomenduojama suvartoti ne mažiau kaip 1500 – 2000 TV (37,5 – 50 μg).

Kodėl turėtų daugiau vitamino D vartoti besilaukiančios, maitinančios moterys?

Išnešioto naujagimio vitamino D atsargos pasibaigia maždaug po 8 savaičių, o dvynukų ar trynukų bei neišnešiotų kūdikių organizmas vitamino D sukaupia dar mažiau. Pastebėta, kad dirbtinai maitinami kūdikiai rachitu serga dažniau nei natūraliai motinos pienu maitinami, nes pastarieji šiek tiek vitamino D gauna su mamos pienu. Motinos piene vitamino D kiekis yra nevienodas, jo pagausėja vasarą arba mamai daugiau gaunant šio vitamino su maistu. Kad motinos piene vitamino D netrūktų, rekomenduojama pradėti papildomai vartoti šį vitaminą iš anksto, iki kūdikio gimimo likus mažiausiai trims mėnesiams.

Difolin

Maisto papildas