Žindymas

Kūdikiui pagaliau saugiai atvykus į šį pasaulį, jūsų rūpesčiu tampa suteikti jam meilės, šilumos ir, žinoma, maisto. Statistika byloja, kad net 97 proc. mamų gali žindyti savo mažylius, tad šansai, kad jums nepasiseks – labai menki.

 

Jeigu gimdymas buvo natūralus ir sklandus, vaikelis tuojau po jo dar gimdykloje bus paguldytas mamai ant krūtinės, kur pirmąsyk ir pažįs. Tiesa, kartais naujagimis pradžioje krūties imti lyg ir nenori, o ją paima vėliau, po 3–4 val. Žindymo konsultantai siūlo tuo metu kūdikio neskubinti, nemėginti jam spenelio įdėti į burnytę – tegul krūtį susiranda ir apžioja pats. Paprastai mažyliui tai pavyksta padaryti taisyklingai, nes veikiant žemės traukai jis iš viršaus ypač gerai apžioja krūtį.

Pirmomis dienomis rekomenduojama ir toliau žindyti instinktyvaus žindymo pozomis: mama yra pusiaugulomis, kūdikis – ant jos krūtinės oda prie odos, tad jis pats iš viršaus susiranda krūtį. Sėdimą padėtį ir žindymą gulint ant šono neretai rekomenduojama atidėti iki 3–4 savaitės.

Netrukus po pirmosios pažinties mama su kūdikiu keliauja iš gimdyklos į palatą ir toliau vienas prie kito pratinasi. Ten vaikelis turėtų gauti mamos krūtį visuomet, kai kažko nerimsta ir mamai atrodo, kad jis praalkęs. Stenkitės kuo daugiau abu būti oda prie odos – tai skatina abiejų ryšį ir pienelio gamybą.

 

Ar pieno pakanka?

Iš krūties pradžioje bėga ne pienas, o už jį daug vertingesnis priešpienis. Jame yra daug natūralių antikūnų, padedančių organizmui atsilaikyti prieš virusus ir bakterijas bei stiprinančių imuninę sistemą. Pirmą dieną priešpienio būna labai nedaug, nepatyrusi mama net gali pradėti nervintis, kad niekas jai iš krūtų neišbėga. Tačiau kūdikiui pakanka ir nedidelio priešpienio kiekio, be to, dažnai žindant jo daugėja. Pienukas paprastai po natūralaus gimdymo pasirodo maždaug 2–4 parą, po cezario pjūvio operacijos gali būti ir keliomis dienomis vėliau.

Dažnas naujagimis pirmą savo gyvenimo parą dėl gimimo metu išgyvento streso būna ramesnis ir mieguistesnis, o vėliau pradeda daug verkti. Tada mamai gali atrodyti, kad jam trūksta pienelio, tačiau galbūt kūdikis verkia tiesiog dėl to, kad atsidūrė kitoje aplinkoje nei toji, prie kurios buvo pratęs... Telieka jį raminti savo artumu ir nuolat siūlyti jam krūtį.

Tik retais atvejais dėl pienuko vėlavimo reikia sunerimti. Tais atvejais, kai ir gydytojui atrodo, kad kūdikiui pieno trūksta, krenta jo svoris, gali būti pasiūlyta jį papildomai pamaitinti mišinuku. Tačiau dažniausiai jūsų priešpienio ar pieno mažyliui užtenka, mamos organizmas kūdikį tikrai aprūpina viskuo, ko jam reikia. Jeigu vis tik ryšitės primaitinti, dėl to savęs negraužkite ir toliau nuolat siūlykite mažyliui krūtį. Netrukus pieno gamyba įsibėgės ir mišinukų nebereikės.

 

 

Neatsitraukia nuo krūties?

Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad žindyti reikia taip dažnai ir taip ilgai, kiek to nori kūdikis. Tam, kad kūdikis gautų pakankamai maisto, o mamos krūtyse nesusidarytų sąstovų bei nesumažėtų pieno, pirmą mėnesį per parą žindyti reikėtų ne mažiau nei 8–12 kartų.

Jeigu naujagimis – didelis miegaliukas, jį pirmomis savaitėmis, kol jis tik mokosi žįsti, o mamos krūtys mokosi gaminti pieną, reikėtų žadinti, jei praėjus daugiau nei 3 val. po ankstesnio žindymo neprabunda pats. Kai jam sueina pora mėnesių, žadinti nebūtina.

Žindyti reikėtų tol, kol mažylis pats paleis krūtį. Tai įvyksta maždaug po 20–40 min. Daugelis naujagimių žinda su pertraukėlėmis, kartais nusnūsdami, todėl gali atrodyti, kad žindote kone ištisai. Vėliau ritmas susireguliuos ir bus aiškiau, kada galite nuo kūdikio atsitraukti.

 

Kietos krūtys

Iš pradžių laukiame, kol to pieno atsiras, tačiau po kelių dienų tas pienas tiesiog sprogdina krūtį.

o naujagimis dar nepajėgia susidoroti su tokiu dideliu jo kiekiu. Mamai gali pakilti neaukšta temperatūra, krūtys tampa kietos, sunkios ir skausmingos, todėl mažyliui vėlgi sunku jas apžioti ir žįsti. Tai vadinama pieno sąstova. Pati ji tikriausiai neišsivaikščios – reikės sau padėti. Dalį pienuko nusitraukite, krūtis suminkštės ir ją lengviau bus žįsti kūdikiui. Nepersistenkite – traukite tik tol, kol krūtis suminkštės. Antraip krūtis gaus signalą, kad pienuko reikia gaminti dar daugiau. 

Kuo dažniau keiskite žindymo padėtį, kad būtų spaudžiamas vis kitas pieno latakas. Prieš maitinimą palįskite po šiltu dušu – šiluma padeda atpalaiduoti latakus ir palengvina pieno tekėjimą. Pamaitinusi ant krūties uždėkite šaltą kompresą – jis sumažins pieno liaukų patinimą ir skausmą.

 

Netikrinkite nusitraukinėdama

Ne viena mama pažindžiusi nusitraukia, kad pasižiūrėtų, kiek pieno turi. Be to, dar yra tikinčių, kad norint, jog pieno gamintųsi daugiau, būtinai reikia po kiekvieno žindymo jį visą nutraukti. Tai – seniai paneigtas mitas. Pieno gaminasi tiek, kiek reikia kūdikiui. O tokie tikrinimai paskatins jo gamintis dar daugiau – tiek, kiek mažylis suvalgė, plius tiek, kiek nutraukėte. Taip pakliūsite į užburtą nutraukinėjimo ratą.

Nesijaudinkite, jei jums atrodo, kad nieko neištraukiate. Tam, kad pienas tekėtų iš krūties, mūsų organizmas turi išskirti hormono oksitocino, kurio darbas – pastumti pieną iš liaukų. Oksitocinui išsiskirti būtina saugi aplinka ir vidinė ramybė, o stresas jį slopina, dėl to nustoja tekėti pienas. Jo YRA krūtyse, tiesiog dėl streso negali iš ten ištekėti. Be to, pieną nutraukti rankomis yra įgūdis, kurio reikia išmokti. Jei negalite pieno nutraukti rankomis, tai dar nėra pieno trūkumo požymis!

Verčiau dažnai žindykite kūdikį, nes mažyliui žindant smegenys skatinamos išskirti oksitociną, tai padeda nusiraminti ir pienas pradeda tekėti. Gamta viską yra sutvarkiusi už mus.

Geriausia patikrinti, ar mažyliui netrūksta valgio, suskaičiuojant, kiek kartų jis šlapinasi (tuštinimasis nėra toks geras rodiklis, nes žindomi kūdikiai tuštinasi labai įvairiai – gali būti, kad ir labai retai, pvz., kas savaitę ir pan.).

 

Ko gali pritrūkti?

Gamtos sutvarkyta taip, kad vaikelis su mamos pienu gaus visų medžiagų, kurių jam reikia. Tad jeigu mamai kažkokių maisto medžiagų trūks, kūdikis nieko nepajaus, bet  moters organizmą tas trūkumas gali smarkiai paveikti.

Maitindamasi subalansuotai, įvairiu maistu ir gerdama užtektinai skysčių žindyvė teoriškai turėtų visų reikiamų medžiagų gauti iš maisto. Tačiau tyrimai byloja, kad būsimai mamai neretai trūksta geležies, vitamino D ir folio rūgšties (kitaip tariant, vitamino B9). Šios maisto medžiagos tebelieka aktualios ir žindant.

Jungtinės Karalystės nacionalinis geros sveikatos ir slaugos institutas bei Karališkoji akušerių ir ginekologų kolegija papildomai rekomenduoja moterims vartoti vitaminą D viso nėštumo ir žindymo laikotarpiu.

  • Tyrimai parodė esant ryšį tarp mažo vitamino D kiekio moters organizme, depresijos ir nuotaikos sutrikimų. Manoma, kad dėl hormonų svyravimų ir taip dažnai nestabili nėščios moters emocinė būsena, esant vitamino D trūkumui, gali smuktelti žemyn iki pogimdyminės depresijos. Taip pat yra nustatyta, kad jau gydant depresiją vitamino D vartojimas sukelia pagerėjimą.
  • Taip pat vitaminas D svarbus žmogaus (ne tik kūdikio, bet ir jo mamos) gerai kaulų bei imuninės sistemos būklei.
  • Folio rūgšties stoka taip pat daro įtaką moters emocinei būklei – kai jos smarkiai trūksta, žmogus būna irzlus, dirglus, greičiau pajunta nuovargį.
  • Folio rūgštis gerina apetitą, o žindyvei tikrai svarbu užtektinai (nors ir ne už du) pavalgyti.
  • Turbūt visi yra girdėję, kad dėl geležies stygiaus išsivysto mažakraujystė. Taip pat ji vystosi tuomet, kai organizme trūksta folio rūgšties, nes ši taip pat labai svarbi kraujodaros procesams.

_
Publikuotas „Mažylis“ 2016 m. Nr. 9