Vitamino D3 ir folio rūgšties svarba žindančiai mamai

Folio rūgštis ir vitaminas D – ką turi žinoti žindanti mama

Išsekusiam po gimdymo moters organizmui sustiprėti neturi trūkti įvairių vertingų maisto medžiagų, o tarp jų – vitaminų ir mineralų, kurių žindančiai mamai reikia daugiau, kad užtektų ir mažyliui. Ypatingai svarbūs vitaminai D ir B9 ( folio rūgštis), atkreipti dėmesį į juos pravartu dar ir todėl, kad užtektinai šių vitaminų gauti su maistu praktiškai neįmanoma. Ir nors įrodyta, kad vitamino D į motinos pieną patenka nedaug, jis svarbus dar dėl to, kad nuo jo priklauso kitų vitaminų pasisavinimas žindančios moters organizme, o visų jų reikiami kiekiai turi patekti į motinos pieną. Todėl žindymo periodu gydytojai pataria šių vitaminų vartoti papildomai.

 

 

Vitaminas D – mamos sveikatai ir gerai nuotaikai

Jis būtinas kalciui ir fosforui pasisavinti, taip pat padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Todėl pritrūkus vitamino D, šių mikroelementų organizme taip pat sumažėja. Manoma, kad vitaminas D reguliuoja ir magnio pasisavinimą žarnyne. Stokojant visų šių mikroelementų susilpnėja raumenys, nukenčia kaulai. Puikiai žinoma paties vitamino D svarba kaulams, bet tuo ji neapsiriboja. Mokslininkai įsitikinę, kad vitaminas D – vienas svarbiausių mikroelementų organizmui.

Nuo vitamino D priklauso daugelio organizmo sistemų funkcijos: kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, imuninės sistemos, raumenų ir kitų. Didelė jo reikšmė imunitetui – kai šio mikroelemento organizme užtenka, rečiau puola įvairios kvėpavimo takų ligos, ilgainiui tampančios lėtinėmis, kitos infekcijos. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad vitamino D stoka turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms, išsėtinei sklerozei, reumatoidiniam artritui, 1 ir 2 tipo diabetui, kai kurioms vėžinėms ligoms. Dėl daugelio ligų prevencijos vitaminas D ypatingai svarbus ir mamos sveikatai.

Jeigu dažnai skauda kaulus ir raumenis, o nubudus ryte būna sustingę sąnariai, galite įtarti, kad šio vitamino Jums trūksta. Jo pristigus blogiau gyja žaizdos, slenka plaukai, greičiau nuvargstama, labiau prakaituojama. Vienas pirmųjų šio vitamino stokos požymių mamai, kaip ir vaikui, yra prakaituojanti galva. Kitas požymis – prasta nuotaika. Mat, vitaminas D skatina gamintis laimės hormoną endorfiną, nuo kurio priklauso mūsų teigiamos emocijos.

Vitamino D stoka – gali būti nuotaikų svyravimų priežastis, turi įtakos depresijai, lėtiniam nuovargiui. Depresijos vystymasis siejamas ir su sumažėjusia kalcio koncentracija, o, kaip žinoma, vitaminas D reguliuoja jo kiekį organizme.

Moteris depresija kamuoja kone dvigubai dažniau negu vyrus – tai lemia hormonų svyravimai. Didelės įtakos savijautai turi po gimdymo sutrikusi hormonų pusiausvyra. Biologinių organizmo pokyčių bei gyvenimo pertvarkų išvargintai mamai vitamino D stoka gali būti viena iš pogimdyvinės depresijos priežasčių. Dažniausiai šis negalavimas atsiranda pirmąjį mėnesį po gimdymo.

Vitamino D stoka – daugelio Lietuvos gyventojų problema, o pagrindinė jos priežastis, kad retai mus lepina saulė. Daugeliui saulės trūksta ne tik žiemą, bet ir vasarą, nes spinduliams neleidžia prasiskverbti drabužiai ir apsauginiai kremai. Tiesa, šio vitamino yra kai kuriuose maisto produktuose, bet per mažai. Vitamino D turi jūros gėrybės, riebi žuvis, kiaušiniai, sviestas, jautienos kepenys, bet pagrindinį jo kiekį suteikia saulė, kurios reikia šiam mikroelementui gamintis odos ląstelėse. Po to inkstai ir kepenys šį vitaminą perdirbaį organizmui naudingą biologiškai veiklią formą – D3 kalcitriolį (aktyvųjį vitamino D hormoną). Vitamino D paros norma suaugusiesiems – 500 TV, o nėščiosioms ir žindyvėms reikia dvigubai daugiau – 1000 TV.

 

Folio rūgštis – sparčiam augimui

Šį vitaminą mokslininkai vadina žmogaus organizmo pagrindu. Folio rūgštis – tai vandenyje tirpstantis vitaminas B9, kurio perteklius pasišalina ir jokių atsargų nesusikaupia. Prasčiau šį mikroelementą pasisavina turinčios virškinimo sutrikimų moterys. Vitamino B9 pasisavinimą labai sumažina kava, taip pat – cigaretės bei alkoholis.

Šį vitaminą gydytojai pataria pradėti vartoti papildomai dar iki nėštumo, jis svarbus ir žindymo periodu. Nuo jo priklauso vaiko skeleto vystymasis bei anemijos prevencija ir vaikui, ir mamai, o jos organizmui padeda greičiau atsikurti po gimdymo. Folio rūgšties stoka kelia pavojų ir kūdikio, ir mamos sveikatai. Pirmiausia, sulėtėja ląstelių augimas ir kraujodaros procesai. Folio rūgšties poreikis ypatingai padidėja sparčiai augant – mažiems vaikams ir paaugliams, taip pat – sergantiesiems anemija, odos ligomis.

Folio rūgštis skatina naujų ląstelių susidarymą, gerina kraują, padeda apsisaugoti nuo mažakraujystės (anemijos), o jai atsiradus būtina vartoti gelbėjantis nuo šios ligos. Šis mikroelementas reikalingas kaulams stiprėti, reguliuoja medžiagų apykaitą bei būtinas sveikam skrandžiui ir žarnynui. Folio rūgšties reikia imunitetui, nervų sistemai, odai, plaukams ir dantims. Ji padeda išvengti greito nuovargio, mažina pavargimo jausmą.

Daugiausia folio rūgšties turi žalios spalvos daržovės ir kviečių gemalai. Šio vitamino yra špinatuose, brokoliuose, avokaduose, petražolėse, salotų lapuose, graikiniuose riešutuose, jautienos kepenyse, pupelėse. Folio rūgšties turi sūris, kiaušiniai ir citrusiniai vaisiai. Bet pastaruosius derėtų vartoti atsargiai, nes daugelis jų kūdikiui gali sukelti alergiją.

Šio vitamino trūkumą galite įtarti pagal kai kuriuos požymius:

  • slenka ir žyla plaukai
  • dažnai plaka širdis ir sunku kvėpuoti
  • sutriko virškinimas ir tuštinimasis (viduriuojate), dažnai skauda skrandį
  • ištino dantenos, atsirado stomatitas, sergate anemija
  • suprastėjo apetitas
  • kamuoja nemiga, prislėgta nuotaika, nerimas, dirglumas
  • greitai pavargstate, susilpnėjo atmintis, sunku susikaupti
  • kamuoja dermatitas ir kitos odos problemos.

Žindančiai mamai folio rūgšties reikia netgi daugiau negu nėščiajai. Rekomenduojama paros dozė maitinant mamos pienu – 600 mikrogramų. Dėl folio rūgšties stokos gali atsirasti pogimdyminė depresija, silpnumas, sumažėti pieno. Tuomet jos per mažai gaus ir kūdikis, o jam, be anemijos, gali per lėtai augti svoris, sulėtėti psichomotorinė raida, sutrikti žarnyno darbas, susilpnėti imunitetas.

 

Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė

_
Publikuota „Mama ir vaikas“ 2017 vasaros leidinys



Turite klausimų?