[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Klaidingai manoma, kad folio rūgšties moteriai papildomai reikia tik pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Jos reikia ne tik laukiantis, bet ir maitinant, nes folio rūgštis būtina kiekvienai ląstelei susidaryti ir augti. Jei moters mityba subalansuota, nėra jokių ligų ir nusiskundimų, laukiantis ir žindant pakanka vartoti tik keletą vitaminų: nuo nėštumo pradžios – folio rūgštį ir vitaminą D, o vėliau pagal poreikį prijungti geležį ir magnį. Gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja Vitamino D deficitas Nėštumo ir žindymo laikotarpiu patariama atidžiau stebėti, kiek vitamino D gauname, ir prireikus atsargas papildyti. Šis moters gyvenimo etapas – viena iš vitamino D „duobių“. Atsiradus galimybei pasidaryti vitamino D kiekio kraujyje turimą, paaiškėjo, kad jo trūksta daugumai. Ypač atidžios šiam trūkumui turi būti besilaukiančios ir maitinančios mamos, nes yra atsakingos už du. Kai mamai trūksta vitamino D, nukenčia ir vaikutis. Kodėl vitaminas D toks svarbus? Organizme jis veikia kaip hormonas ir dalyvauja visų organų veikloje: reguliuoja kaulų bei dantų mineralizacijos procesus, dalyvauja imuninės bei endokrininės sistemų veikloje, svarbus psichologinei būklei, pažintinėms funkcijoms, apsaugo nuo depresijos, onkologinių ligų, insulto, infarkto. Vitaminas D skatina gamintis laimės hormoną endorfiną, nuo kurio priklauso mūsų teigiamos emocijos. Kiek vitamino D taip reikia mamai? Nėštumo metu, ypač žiemą ir pavasarį, vienai moteriai iš keturių trūksta vitamino D. Tiek nėštumo (ypač trečiąjį trimestrą), tiek žindymo metu išauga kalcio poreikis, nes jis reikalingas ir moters organizmui, ir vaisiaus kaulams bei kitiems organams formuotis, ir pieno gamybai. Vitaminas D labai svarbus kalcio pasisavinimui. Net jei kalcio pakaks, o vitamino D trūks, reikalingi procesai moters organizme nevyks. Iki šiol buvo neaišku, ar vitaminas D nėštumo metu turi įtakos vaiko kaulų būklei ir vystymuisi po gimimo. Neseniai paskelbti ilgai trukusio tyrimo duomenys parodė, kad šis efektas užtrunka, iki kol vaikui sukanka 20 metų, ir yra reikšmingas! Yra atlikta įvairiausių tyrimų, kurie atskleidė tokius faktus: Jei besilaukiančiai moteriai pakanka vitamino D, mažėja preeklampsijos tikimybė. Pakankamas šio vitamino kiekis nėštumo metu mažina gestacinio diabeto riziką mamai ir – ateityje – I tipo diabeto riziką vaikui. Jei mamai nėštumo metu pakako vitamino D, vaikutis ateityje bus labiau atsparus viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, astmai. Vitaminas D žindymo metu svarbus kūdikio kaulų būklei ir imunitetui. Jeigu mamos piene pakaks vitamino D, jo gaus ir vaikutis. Mokslinės studijos atskleidė ryšį tarp vitamino D trūkumo ir pogimdyminio liūdesio (baby blues) ar net pogimdyminės depresijos. Jei vitamino D pakanka, mažiau tikėtini mamos nuotaikų svyravimai, emocinis nestabilumas, jautrumas. Kaip sužinoti, ar pakanka? Paprasčiausia atlikti kraujo tyrimą, kuris parodo, ar vitamino D pakanka, nes organizmas ilgai nesiunčia signalų, kad jam šio vitamino trūksta. Geriausia tyrimą atlikti nėštumo pradžioje ir po to atlikti kas 2–3 mėnesius, kol baigsite žindyti. Nėštumo ir žindymo metu dera palaikyti vitamino D koncentraciją kraujo serume 75–100 nmol/l. Moterims, gyvenančioms Vidurio Europoje ir planuojančioms nėštumą, vitamino D reikėtų vartoti po 800–2000 TV (tarptautinius vienetus) per dieną. Nėštumo metu papildomas vitamino D vartojimas turėtų būti pradėtas kuo anksčiau. Rekomenduojama vitamino D dienos dozė – 1500–2000 TV. Žindymo metu rekomenduojama vitamino D dienos dozė –1000–1500 TV. Jei po 2–3 mėnesių vitamino D koncentracija, vartojant vitaminą D minėtomis dozėmis, beveik nepadidėjo, gali būti, kad yra sutrikęs vitamino D pasisavinimas. Todėl būtina pasitarti su šeimos gydytoju, kartu spręsti, kokius vitamino D preparatus pasirinkti. Kiaušiniuose, piene, jūrų žuvyse, saulėje buvusiuose grybuose irgi yra vitamino D. Tačiau neįmanoma kasdien suvalgyti tokio šių produktų kiekio, kuris patenkintų vitamino D poreikį. Patogu kombinuoti su folio rūgštimi Klaidingai manoma, kad folio rūgšties moteriai papildomai reikia tik pirmaisiais nėštumo mėnesiais. Jos reikia ne tik laukiantis, bet ir maitinant, nes folio rūgštis būtina kiekvienai ląstelei susidaryti ir augti, baltymų apykaitai, normaliai smegenų funkcijai, kepenų veiklai, raudonųjų kraujo ląstelių susidarymui kaulų čiulpuose ir geležies panaudojimui organizme, protinei ir emocinei sveikatai, net grožiui – pavyzdžiui, sveikiems plaukams. Kadangi folio rūgšties atsargos organizme nesusidaro, privalote jos gauti kiekvieną dieną. Folio rūgšties šaltiniai yra lapinės daržovės (petražolės, špinatai, romaninės salotos ir kt.), subproduktai (kepenys, inkstai), kiaušiniai, pieno produktai, mielės. Termiškai apdorojant maistą, jame folio rūgšties mažėja, todėl rekomenduotina vartoti kuo daugiau termiškai neapdorotų vaisių ir daržovių. Deja, maiste folio rūgšties mažai, todėl jos trūksta daugumai žindančių moterų. Žinoma, nėštumo pradžioje folio rūgštis yra papildas Nr.1, nes užtikrina normalų nervinio vamzdelio vystymąsi, mažina apsigimimų riziką ir saugo nuo persileidimo. Paprastai skiriama 400 mcg folio rūgšties per dieną, tačiau, jei yra buvę ankstyvų persileidimų, nėščioji yra vyresnė nei 35 metų, serga cukriniu diabetu, dozė didinama iki 800–1000 mcg per parą. [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1173" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Norėdamos būti sveikos ir gražios, turime nepamiršti kasdienės mankštos, pasivaikščiojimų gryname ore, subalansuotos mitybos. Svarbu, kad mitybos racione būtų pakankamai mūsų organizmui reikiamų medžiagų. Moterims, skirtingai nei vyrams, nuolat trūksta vitaminų dėl tam tikrų gyvenimo periodų, tokių kaip nėštumas, gimdymas, menopauzė ar menstruacijos. Vieni svarbiausių vitaminų ir mineralų moterims: Geležis. Šis mineralas padeda palaikyti normalų hemoglobino susidarymą, energijos apykaitą. Geležies nemažai prarandame kiekvienų mėnesinių metu. Tyrimai rodo, kad geležies trūksta kas trečiai moteriai. Vitaminas B12. Padeda palaikyti normalų kraujo kūnelių susidarymą, nervų sistemos veiklą, psichologinę funkciją. Vitamino B12 poreikis smarkiai išauga besilaukiant bei žindant. Vitaminas B9 (folio rūgštis). Reikalinga naujų ląstelių susidarymui, baltymų apykaitai. Folio rūgštis itin svarbi normaliai smegenų veiklai, protinei bei emocinei būklei. Folio rūgštis dėl tirpios formos organizme labai ilgai neužsilaiko, pasišalina su šlapimu. Be to, folio rūgšties trukūmą moterims labai dažnai sukelia kontraceptikų vartojimas. Vitaminas D. Padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, normalią kaulų būklę ir raumenų funkciją. Gyvendamos Lietuvoje šio vitamino trūkumą jaučiame nuolat, ypač žiemos metu, kuomet saulė nepakyla iki reikiamo aukščio natūraliai vitamino D gamybai. Vitaminas C. Stiprina imunitetą, gerina smulkių odos pažeidimų gijimą, padeda sušvelninti aknės paliktas žymes, padeda organizmui pasisavinti geležį. Vitamino C trūkumą smarkiai įtakoja patiriamas nuolatinis stresas, rūkymas bei saldumynų vartojimas. Puiki išeitis - bent kartą metuose tris mėnesius moterims papildyti mitybą maisto papildais, kuriuose būtų šios medžiagos. [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1174" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Žiema pasendina moterį vidutiniškai penkiais metais! Klausiate kodėl? Žiemos metu pamažu išsenka mūsų organizmui reikalingų vitaminų ir mikroelementų atsargos. Organizmui pritrūkus protinei veiklai ir nervų sistemai būtinų vitaminų, tokių kaip folio rūgštis ar vitaminas D, pradedame jausti depresijai būdingus simptomus: nerimą, irzlumą ar nuolatinį nuovargį, ko pasekoje atrodome pavargusios ir išoriškai. Žiemos metu, kuomet turime saulės stygių, mūsų oda tampa plonesnė, labiau perregima, todėl labiau išryškėja tamsūs paakiai ar kabantys nuovargio maišeliai. Vasarą įdegis paslepia nuovargį, organizmas vėl gauna reikiamų vitaminų ir mikroelementų. Tačiau, ką daryti toms moterims, kurios nenori laukti vasaros, o nori atrodyti ir jaustis puikiai nepriklausomai nuo metų laiko? Sportuokime. Šaltuoju metų sezonu, kai temsta gana anksti yra sunkiau prisiversti sportuoti. Prisiminkime, kad būtent žiemą, organizmui aktyviau gaminant šilumą, kalorijas sudeginti yra paprasčiau! Subalansuokime mitybą. Stiprią imuninę sistemą palaikysime tik sveikai maitindamosis. Kad organizmas būtų stipresnis šaltuoju metų laiku, vartokime daugiau baltymų turinčio maisto. Gerkime pakankamai vandens. Jei nenorime gerti paprasto vandens, galime jam suteikti skonio su citrinos skiltele. Drėkinimas padės mūsų organizmui tapti atsparesniam peršalimo ligoms, veido oda taps skaistesnė. Ilsėkimės. Reguliarus miegas yra itin svarbus mūsų gerai savijautai, išvaizdai ir nuotaikai. Papildykime organizmą vitaminų ir mineralų atsargomis. Primename, jog tai ypač aktualu žiemos metu! [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1173" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Atminkime, jog rūpintis kitais galėsime tik pačios būdamos puikios savijautos! Norėdamos užbėgti sveikatos negalavimams už akių, kasmet profilaktiškai atlikime bendrąjį kraujo tyrimą, kuris padės įvertinti mūsų sveikatos būklę bei parodys kokių medžiagų trūksta mūsų organizmui. Bendrasis kraujo tyrimas svarbus nustatant hemoglobino ir eritrocitų kiekį. Šių medžiagų sumažėjimą moters organizme gali lemti įvairios priežastys: menstraucijos, pogimdyminis laikotarpis, lėtinės ligos ir kt. Hemoglobino norma moters organizme: 120-150 g/l; Eritrocitų norma moterims: 4,1 - 5,1x1012/l. Pastebėjus normos nuokrypius, rekomenduojama atlikti išsamesnius kraujo tyrimus, kurių pagalba sužinosime, ar mums netrūksta vienų svarbiausių moterims, kraujodarai skirtų vitaminų: Geležies, kuri padeda palaikyti normalų hemoglobino susidarymą, normalią energijos apykaitą; Folio rūgšties, kuri padeda palaikyti normalią kraujodarą, mažinti pavargimo jausmą, nuovargį; Vitamino D, kuris svarbus daugelyje organizmo procesų, pvz. padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, normalią kaulų būklę ir raumenų funkciją; Vitamino B12, kuris padeda palaikyti normalų raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, nervų sistemos veiklą, psichologinę funkciją. [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1173" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Nėštumas - vienas gražiausių moters gyvenimo tarpsnių, kurį vainikuoja gimdymas. Remiantis statistika, rugsėjis - populiariausias mėnuo susilaukti kūdikio. Atitinkamai gruodis - populiariausias metas jį pradėti! Jei pasitikėsime statistika, vaisingiausia diena yra gruodžio 11-toji, nes daugybę metų iš eilės registruojamas didžiausias naujagimių skaičius yra 40 savaičių po gruodžio 11-tosios, tai yra rugsėjo 16-tąją. Mokslininkai daro prielaidą, jog taip yra dėl keleto priežąsčių: Šaltuoju metu laiku pagerėja vyrų spermos kokybė; Būsimųjų tėvelių organizmai dar nėra išeikvoję rudenį sukauptų vitaminų atsargų; Prieškalėdiniu laikotarpiu būsimi tėveliai yra labiau atsipalaidavę, romantiškesni, kupini meilės. Statistikos šaltinis: time.com [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1173" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Dažna iš mūsų stresą, nerimą dėl įtempto bei greito gyvenimo būdo patiriame beveik kiekvieną dieną. Dalinamės veiksmingais streso valdymo būdais, kurie padės suvaldyti stresą svarbiose situacijose: Kvėpavimas. 4 sekundes įkvėpkime, 7 sekundes užlaikykime, per 8 sekundes iškvėpkime orą. Įsižeminimas. Kad nukreiptume dėmesį nuo stresinės minties, stenkimės pajausti, kad stovime ant abiejų kojų (jei sėdime - sutelkime dėmesį į tai, ką jaučiame kojų paduose). Pojūčių pratimas. Pradžioje pastebėkime 5 daiktus, esančius akiratyje. Keturis daiktus palieskime ir pajuskime jų tekstūrą. Tris dalykus išgirskime (kaip kalba kolegos, savo kvėpavimą ir pan.). Du dalykus užuoskime. Šie pratimai padės mums labai greitai nusiraminti ir bent trumpam pamiršti stresą. [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1174" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] Gimdymas – kiekvienoje šeimoje su nekantrumu laukiamas įvykis, kuris reikalauja atsakingo pasiruošimo! Vienas neišvengiamų darbų artėjant ypatingajai dienai – daiktų į gimdymo namus suruošimas. Daiktus į gimdymo namus rekomenduojama susidėti apie 38 nėštumo savaitę tam, kad vėliau nekiltų papildomo streso. Rekomenduojama daiktus dėtis į keletą atskirų krepšių, kad būtiniausi ir pirmiausi daiktai būtų lengvai pasiekiami. Pirmiausi daiktai bus reikalingi priėmimo skyriuje, vėliau gimdykloje, dar vėliau palatoje ir kelionei į namus. Kokius daiktus pasiimti į gimdymo namus? Nuspręsti Jums, bet palengvinimui siūlome paruoštuką, kuriame kruopščiai atrinkti būtiniausi daiktai. Paruoštuke turėsite galimybę pasižymėti jau suruoštus daiktus. Parsisiųskite paruoštuką čia: https://difolin.lt/rekomendacijos [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1173" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="full_width" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern"][vc_column width="2/3"][vc_column_text] 28 nėštumo savaitę Jūsų kūdikis jau sugeba kosėti, čiulpti, žagsėti ir netgi mirksėti! Būtent 28 nėštumo savaitę rekomenduojama pradėti skaičiuoti vaisiaus judesius. Judrumas pakankamas, jeigu vaisius sujuda ne mažiau kaip 5 kartus per valandą. Jeigu vaisius sujuda 5 kartus per pirmąjį pusvalandį, toliau skaičiuoti judesių nereikia. Patarimai: Pasirinkite dienos metą, kai vaikelis paprastai būna aktyviausias. Atsisėskite ar prigulkite ant šono – taip jūsų neblaškys jūsų pačios judesiai ir bus lengviau pajausti vaikelio judesius. Suskaičiuokite ir užsirašykite, per kiek laiko pajausite dešimt atskirų vaikelio judesių: spyrių, kumštelėjimų ar viso kūno judesių. Kad būtų paprasčiau skaičiuoti vaikelio judesius, parsisiųskite vaisiaus judesių registravimo lentelę adresu: https://difolin.lt/rekomendacijos [/vc_column_text][/vc_column][vc_column width="1/3"][vc_single_image image="1173" img_size="full" onclick="custom_link" qode_css_animation=""...

Nėštumo ir žindymo metu moters organizmas veikia visiškai kitaip, nei įprasta, – jis labiau rūpinasi ne savimi, o nauju žmogučiu. Ką reikia žinoti, kad vaikutis „neapvalgytų“ mamos? Konsultuoja Lina Orlovskaja Gydytoja endokrinologė   Gamtos planas – ginti mažylį Gamta mūru stoja už naują gyvybę. Vos moters įsčiose pradeda pulsuoti maža širdelė, mamos organizmas persitvarko taip, kad vaikučiui reikalingos medžiagos keliauja jam, o mamai – kas lieka. Ši programa pasibaigia tik tuomet, kai mama baigia žindyti, – vadinasi, maždaug 2 metus mama yra vitaminų, mineralinių ir kitų organizmui būtinų medžiagų donorė. Matant, kokiais tempais tuo metu auga vaikas (nuo vos matomos kruopelės iki 10–12 kg vaikščiojančio žmogaus), nesunku suvokti, kad iš mamos jis pasiima labai daug. Tai visiškai nebaisu! Juk moterys gali pagimdyti ir keliolika vaikų bei likti sveikos ir gražios. Svarbiausia žinoti, kokių medžiagų poreikis laukiantis ir žindant didėja, ir būtent tų medžiagų atsargas pildyti. Visų iš eilės vitaminų ir mikroelementų vartoti tikrai nereikia, perteklius gali būti toksiškas. Štai dėl ko tiek ginekologai, tiek šeimos gydytojai besilaukiančioms moterims dalina įvairias atmintines, kviečia į kursus, siūlo skaityti straipsnius.   Kalorijų poreikis padidėja tik šiek tiek Bendras kalorijų poreikis nėštumo bei žindymo metu, be abejo, padidėja. Tačiau ne tiek, kiek moterys įsivaizduoja. Nors atrodo, kad labiausiai papildomų kalorijų reikia tuo nėštumo periodu, kai vaisius aktyviai auga, tai netiesa. Daugiau kalorijų prireiks žindant, nes pieno gamyba reikalauja daug energijos. Štai pridėtinių kalorijų apžvalga: I nėštumo trimestrą turėtumėte suvalgyti 100–150 kcal daugiau nei įprasta, II ir III nėštumo trimestrais kalorijų poreikis padidėja apie 30 kcal vienam kilogramui svorio, t.y. iki 200–300 papildomai per parą. Reikiamas kcal kiekis nėštumo metu yra apie 2500 kcal/d. Žindant kūdikį kalorijų poreikis išauga iki 500 papildomų kcal/d. Tačiau kiekvienu atveju reikia įvertinti visas aplinkybes, jei svoris auga pernelyg sparčiai, papildomų kalorijų reikia atsisakyti. Taip gali atsitikti moterims, kurios iki nėštumo aktyviai sportavo, o pastojusios fizinį aktyvumą sumažino.   Skysčių reikia kur kas daugiau Laukiantis bei žindant svarbu išgerti pakankamai skysčių. Čia vėl galioja ta pati taisyklė, kaip dėl kalorijų, – žindant skysčių reikės daugiau, negu nėštumo metu. Nėštumo metu organizme cirkuliuojančio kraujo tūris padidėja 50–60 procentų! Jei besilaukianti moteris išgeria nepakankamai vandens, negali visavertiškai vykti placentos kraujotaka. Skysčių poreikis, kaip ir kalorijų, yra individualus, tačiau daugumai nėščiųjų reikia išgerti bent 2 litrus skysčių per parą. Žindant su pienu moters organizmas taip pat netenka daug skysčių, todėl vandens poreikis padidėja dar labiau nei nėštumo metu. Atminkite – nėra tokio maisto produkto, kuris didintų moters organizmo produkuojamo pieno kiekį, tačiau trūkstant skysčių, pieno gamyba tikrai gali sumažėti. Nei chalva, nei žemės riešutais, nei pomidorais ar kitu produktu pieno kiekio nepadidinsite. Tik pakankamas vandens kiekis padės užtikrinti optimalią laktaciją. Ar pakankamai išgeriate skysčių, galite spręsti iš to, kaip atrodo jūsų šlapimas. Jei šlapimas ryškiai geltonos spalvos ir stipraus kvapo, gali būti, kad jau trūksta skysčių. Normalus šlapimas turi būti šviesiai gelsvas ir neturėti stipraus kvapo. Nors teoriškai į skysčių kiekį įskaičiuojama ir kava, arbata, kakava, sriuba, vandeningi vaisiai, tačiau visi gėrimai, turintys kofeino, skatina diurezę (skysčių pasišalinimą iš organizmo), o visi saldūs ar sūrūs skysčiai dar labiau padidina vandens poreikį organizme.   Baltymai – riebalai – angliavandeniai Ne veltui mediciniškai išprususiose šalyse nėštumo metu privaloma dietologo konsultacija ir kontrolė. Kiekvienas kąstis laukiantis ir žinant svarbus, nes gali būti arba bevertis, arba labai reikalingas mamai ir vaikui. Trumpai apžvelgiant: Baltymai yra statybinė medžiaga kūdikio organizmui. Ypač svarbu nepritrūkti baltymų, B grupės vitaminų ir geležies II, III nėštumo trimestrais. Kad nepritrūktumėte baltymų, kasdien turite valgyti produktus, priklausančius „mėsos grupei“, tai mėsa, žuvis, kiaušiniai, ankštiniai produktai, riešutai ir aliejingos sėklos. Taip pat baltymais galite praturtinti savo racioną valgydamos varškę, sūrius, kitus pieno produktus, kukurūzus, kviečius, avižas. Riebalai nėštumo ir žindymo reikalingi tie, kuriuose gausu nesočių riebiųjų rūgščių. Omega rūgščių yra riebioje žuvyje, vėžiagyviuose, žuvų taukuose, linų sėmenų aliejuje. Augalinių aliejų kasdien turėtumėte suvartoti 4–5 šaukštus. Angliavandeniai turėtų sudaryti apie 48 proc. nėščiosios dienos raciono, jų šaltiniai turėtų būti grūdai ir ankštiniai produktai, bulvės ir kiti krakmolingi produktai. Taip pat svarbu gauti ir skaidulinių medžiagų, jų šaltiniai: kviečiai, kukurūzai, ryžiai, avižos, miežiai, rugiai.   Maisto papildai – dažniausiai būtini Nėštumo ir žindymo metu jūsų organizme greičiausiai sumažės maistingųjų medžiagų, ypač, jei iki nėštumo organizmas nebuvo geriausios formos, ar pasitaikė sunkesnis gimdymas, netekote daug kraujo. Maisto papildai, skirti nėščiosioms ir žindančioms, ypač rekomenduojami vegetarėms, diabetikėms, moterims, sergančioms lėtinėmis ligomis ar besilaukiančioms dvynių. Įprastų papildų „moterims“ ar visai universalių vartoti nepatariama, nes neatitiks reikalingų medžiagų balansas. Papildai nėščiosioms nuo paprastų vitaminų skiriasi folio rūgšties, kalcio, geležies, kitų medžiagų kiekiu. Nėštumo metu moteris gali pykinti, papildus išgerti būna sunku, todėl kartais nusipirkusios papildų jos nustoja gerti. Kad išvengtumėte pykinimo, gerkite vitaminus prieš eidama miegoti, juos ne užgerkite, bet verčiau kuo nors užkąskite, pakramtykite gumos ar sučiulpkite saldainį.   Ko yra nėštukių papilduose ir kodėl Folio rūgštis. Folio rūgštis nėščiosioms būtina, apie tai plačiai rašėme praėjusiame numeryje. Maiste jos mažai, todėl folio rūgšties trūksta daugumai nėščiųjų. Folio rūgšties nėštumo metu rekomenduojama gauti ne mažiau kaip 400µg per parą. Geležis. Geležis yra tas mikroelementas, kuriuo vaikutis visiškai nesidalina su mama, – jis tik ima ir kaupia savo atsargas, nes jam jų reikia išgyvenimui bent pirmus 4 mėnesius po gimimo. Užtat dažnai pasitaiko nesuderinamumas: po gimdymo mamos hemoglobinas „ties riba“, o kūdikio – puikus. Ne veltui nėštumo metu moteriai ne vieną kartą atliekamas hemoglobino tyrimas. Dažniausiai hemoglobinas būna žemas dėl geležies trūkumo. Vitaminas C būtinas geležiai pasisavinti, tad vien vartodamos raudoną mėsą, bet nevalgydamos pakankamai daržovių su ja, galite ir neužtikrinti organizmo geležies poreikio. Štai dėl ko geležies papilduose būna pridėtas ir vitaminas C – kad pagerintų geležies pasisavinimą. Venkite gėrimų su kofeinu, kai suvalgysite pieno produktų, darykite tarpą – nevalgykite iškart mėsos ar daržovių, nes pieno produktai slopina geležies pasisavinimą. Kalbant apie geležį, būtina paminėti ir varį, kuris padeda organizme pernešti geležį. Varis būtinas geležies transportavimui į kaulų čiulpus, raudonųjų kraujo kūnelių formavimui. Esant stipriam vario trūkumui, geležis paprastai kaupiasi daugelyje audinių. Vario trūkumą lydi anemija, panaši į tą, kurią sukelia ir geležies trūkumas. Geležies ypač dažnai pritrūksta antroje nėštumo pusėje. Esant geležies trūkumui, ginekologas ar šeimos gydytojas gali skirti vartoti geležies preparatus papildomai. Nėščiai moteriai mažakraujystės profilaktikai rekomenduojama vartoti 30 mg geležies turintį preparatą (hemoglobino kiekiui kraujyje esant ties žemutine riba). Jei hemoglobino kiekis per mažas, papildomai gaunama geležies dozė turi būti didesnė  – 60–80 mg. Žindant irgi sunaudojama daug geležies. Žemas hemoglobinas gali būti ir ne tik dėl geležies, bet ir tada, kai trūksta folio rūgšties, vitamino B12. Tad folio rūgštis ir vitaminas B12 svarbūs, nes organizmui padeda lengviau pasisavinti geležį: folio rūgštis stiprina geležies veiksmingumą, skatina eritrocitų susidarymą. O pritrūkus vitamino B12, eritrocitai tampa labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos. Kalcis. Daug jo sunaudojama ir nėštumo metu, ir pienui pagaminti. Nė vienai nėštukei nepatiks informacija, kad pirminis kalcio šaltinis vaisiui...

Nėštumo anemija, arba Kur dingsta geležis? Parengė Ieva Baltrušaitytė Sveika ir visavertė mityba – neatsiejama būsimų mamų gyvenimo dalis. Ir vis dėlto mūsų šalyje daugumą nėštumų lydi nemaloni diagnozė – anemija. Kas ta anemija ir kodėl ji tampa dažna nėštumo palydove? Anemija – tai būklė, nulemta sumažėjusio hemoglobino ar (ir) eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių) kiekio organizme. Hemoglobinas – baltymas, esantis raudonuosiuose kraujo kūneliuose. Jis perneša deguonį į organizmo audinius. Pagrindinė hemoglobino statybinė medžiaga yra geležis. Taigi kai į organizmą jos nepatenka tiek, kiek reikia, hemoglobino kraujyje sumažėja ir nebeužtikrinamas visavertis audinių aprūpinimas deguonimi. Jei anemija užklumpa nėštumo metu, ji ne tik pablogina moters savijautą, bet ir gali sukelti vaisiaus augimo sutrikimų bei paskatinti pirmalaikį gimdymą. Manoma, kad anemija gali būti susijusi ir su padidėjusia vadinamosios pogimdyminės depresijos rizika. Deja, nors informacijos apie visavertę mitybą gausu, anemija išlieka gana dažnu sutrikimu tiek nėštumo, tiek pogimdyminiu periodu. PSO duomenimis, yra ir tiesioginis ryšys tarp sunkių anemijos formų bei kraujavimo gimdymo metu. Taigi išties ramina faktas, jog geležies deficitas – palyginti lengvai koreguojama problema, tereikia subalansuoti savo mitybą ir pasirinkti tinkamus maisto papildus.   Kodėl nėštumo metu pasireiškia anemija? Nėštumas – ypatingas moters gyvenimo laikotarpis, kai anemijos grėsmę sustiprina su nėštumu susiję fiziologiniai reiškiniai. Nėštumo metu augdamas vaisius naudoja mamos eritrocitus, ypač per paskutinį nėštumo trimestrą. Taigi šiuo periodu moters organizme geležies poreikis išauga dvigubai. Jei iki nėštumo būsimos mamos kaulų smegenyse susikaupė eritrocitų perteklius, juos galima panaudoti kaip atsargas, kad būtų patenkinti vaisiaus poreikiai. Tačiau jei iki pastojant mamos hemoglobino kiekis buvo mažokas, nėštumo metu pradeda vystytis anemija: padidėjus maistinių medžiagų poreikiui organizmas pagamina per mažai eritrocitų. Anemijos grėsmė nesumažėja ir po gimdymo, ypač jei jo metu moteris neteko daug kraujo. Be to, šio sutrikimo riziką padidina ir kiti reiškiniai, kaip antai labai trumpas laikotarpis tarp nėštumų, daugiavaisis nėštumas, dažni pykinimo priepuoliai nėštumo pradžioje, itin gausios mėnesinės prieš nėštumą. Be geležies deficito, anemijos vystymuisi įtaką daro ir folio rūgštis (vitaminas B9). Dažnai šio vitamino trūkumas yra glaudžiai susijęs su geležies trūkumu, mat ir folio rūgšties, ir geležies paprastai yra tuose pačiuose produktuose. Tyrimai rodo, kad per mažas vitamino B9 kiekis mamos organizme padidina vaisiaus galvos ir nugaros smegenų defektų išsivystymo tikimybę. Todėl folio rūgšties rekomenduojama būsimai mamai vartoti ne tik nėštumo metu, bet ir planuojant pastoti. Vitamino B12 trūkumas taip pat skatina anemiją. Kadangi jo randama gyvūniniuose produktuose, žmogaus organizmas pats jo nesintetina, dažniausiai jo trūkumą lemia vegetarinė ir veganinė mityba. Beje, šį vitaminą organizmas prasčiau pasisavina esant virškinimo sutrikimų, pavyzdžiui, kai vargina rytinis pykinimas.   Nėštumo požymiai ar anemija? Anemijos požymiai dažnai pasireiškia ne tik nėštumui įsibėgėjus, bet ir ankstyvose jo stadijose. Tiesa, jie labai dažnai supainiojami su nėštumo pradžiai būdingais simptomais: odos pablyškimu, šąlančiais delnai ir pėdomis, nuovargiu be aiškios priežasties, galvos svaigimu, pasunkėjusiu kvėpavimu, greitu širdies plakimu. Ar šie požymiai išties yra įprasti nėštumo negalavimai, ar prasidedanti mažakraujystė, nustatys gydytojas, atlikęs kraujo tyrimą. Taigi išvydusi teigiamą nėštumo testą neatidėliokite vizito pas šeimos gydytoją.   Geležiniai mitybos principai Geriausia anemijos profilaktika – subalansuota mityba ne tik nėštumo metu, bet ir planuojant kūdikį. Pagrindiniai maisto produktai, padėsiantys papildyti geležies atsargas, yra šie: mėsa, žuvis, kopūstai, brokoliai, špinatai, ankštinės daržovės, visagrūdė duona. Vertėtų prisiminti, kad geriausiai geležis pasisavinama iš gyvulinių maisto produktų. Kad organizmas ją perimtų ir iš vaisių bei daržovių, juos derinkite su maistu, gėrimais, kuriuose gausu vitamino C, – citrusinių vaisių sultimis, uogų tyre. Taip pat pasitarkite su gydytoju, pasikonsultuokite dėl maisto papildų su geležimi vartojimo. Optimalu rinktis geležies papildus kartu su folio rūgštimi (ji organizmui padeda lengviau pasisavinti geležį bei yra rekomenduojama visoms nėščiosioms) ir vitaminu B12. Pritrūkus šio vitamino, eritrocitai tampa labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos. Vitaminas B12 padeda pasisavinti geležį, ir atvirkščiai – kai jo stokojama, ima trūkti ir geležies.   „Mažylis“ 2019m. Nr....

Kodėl folio rūgštis vadinama „nėštukių vitaminu“? Konsultuoja akušerė Agnė Škudienė Devyndarbis vitaminas B9 Nesvarbu, kokioje šalyje lauksitės vaikučio, kelintas bus nėštumas, koks Jūsų amžius ar sveikatos būklė, Jums bus rekomenduojama vartoti folio rūgštį. Jeigu kreipsitės iki nėštumo, dar tik planuodama pastoti, Jums irgi rekomenduos vartoti šio vitamino. Rekomenduojama dozė – 400–800 mkg folio rūgšties per parą, ypač 4 savaites iki pastojant ir 12 pirmųjų nėštumo savaičių, rekomenduojama Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos, JAV, Kanados, Australijos ir kitų šalių nėščiųjų priežiūros nuorodose. Ką tokio stebuklingo turi folio rūgštis, kad be jos nepraeina nė vienas neštumas? Folio rūgštis (vitaminas B9) atlieka daug gero: stimuliuoja ir reguliuoja kraujodaros procesus, turi įtakos aterosklerozės profilaktikai, yra vienas iš aminorūgščių sintezės stimuliatorių, be to, – būtinas naujų organizmo ląstelių gamybai. Nėščiosioms šis vitaminas svarbus todėl, kad užtikrina normalų vaisiaus nervinio vamzdelio susidarymą.   Folio rūgšties šaltiniai Natūraliai folio rūgšties randama žaliose lapinėse daržovėse, špinatuose, brokoliuose, citrusiniuose vaisiuose, kepenyse, mėsoje, sūryje, varškėje, avižų kruopose, bulvėse, ankštinėse kultūrose, riešutuose, rupioje duonoje, javainiuose, makaronuose, kiaušiniuose, avokaduose, alaus mielėse, kviečių gemaluose. Regis, sveikai ir suderintai maitindamiesi, neturėtume patirti folio rūgšties trūkumo. Deja, organizme niekuomet nebūna daug folio rūgšties atsargų, o su maistu moteris negali gauti tiek folio rūgšties, kiek jos reikia jai ir augančiam įsčiose vaisiui. Net tokios išsivysčiusiose šalyse, kaip Norvegija, kur nėščiosioms tikrai netrūksta gero maisto, moterys valgydamos gauna tik nedidelę dalį joms būtinos folio rūgšties (tai įrodė tyrimas, kuriame dalyvavo 40 000 besilaukiančių moterų). Organizmas pasisavina iki 20–45 proc. su maistu gaunamų folatų, todėl planuojant nėštumą ir pirmąjį nėštumo trimestrą rekomenduojama folio rūgšties vartoti papildomai.   Kodėl svarbiausia nėštumo pradžia Kad folio rūgštis labai svarbi laukiantis, įrodė daugybė didelės apimties tyrimų, todėl prieš pastojant medikai pataria moteriai bent 3 mėnesius vartoti folio rūgšties ir nenustoti gerti šio papildo pastojus. Nėštumo metu moters organizmas pareikalauja kur kas daugiau folio rūgšties nei įprastai, todėl prieš nėštumą reikia papildyti jos atsargas, kad užsimezgęs vaikutis galėtų semti šią statybinę medžiagą iš mamos organizmo neskaičiuodamas. Folio rūgšties poreikis nėštumo metu padidėja dėl suaktyvėjusio vaisiaus ir placentos augimo. Kai trūksta folio rūgšties, sutrinka leukocitų, eritrocitų, epitelinių ląstelių dauginimasis. Dėl to prieš laiką gali nutrūkti nėštumas, atsiskirti placenta, naujagimis gali gimti mažo svorio. Dar svarbesnis yra folio rūgšties vaidmuo vaisiaus apsigimimų profilaktikai. Folio rūgštis saugo besivystančio vaisiaus nervų sistemą nuo žalingų veiksnių įtakos, mažina apsigimimų riziką. Folio rūgštis svarbi formuojantis vaisiaus nerviniam vamzdeliui, kuris užsidaro 28 nėštumo dieną. Tuo metu dauguma moterų tik sužino apie nėštumą. Folio rūgšties vartojimas mažina ir kitų vaisiaus anatominių sklaidos defektų riziką (nesuaugusio gomurio ir lūpos, širdies ydų, bambos išvaržos, šlapimo ir lytinės sistemos anomalijų). Gali kilti klausimas, ar reikia vartoti folio rūgštį vėliau, kai jau vaisiaus organai išsivystę? Įrodyta, kad folio rūgšties trūkumas labai kenkia ir pačios mamos organizmui: gali būti preeklampsija, priešlaikinis placentos atšokimas, giliųjų venų trombozė, pasikartojantys persileidimai. Foliatai padeda palaikyti normalią kraujodarą, motinos audinių augimą nėštumo metu, taip pat padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį.   Dar apie folio rūgštį Žalias daržoves gaminkite mažame kiekyje vandens ar garuose, tada jose liks daugiau folio rūgšties. Norint išvengti vaisiaus vystymosi sutrikimų, prieš pradedant kūdikį, daugiau folio rūgšties turėtų vartoti ne tik moterys, bet ir vyrai. Folio rūgšties trūkumas blogina spermos kokybę. Nustatyta, jog vartojant didesnį folio rūgšties kiekį (daugiau nei 700 μg per dieną), spermatozoidų chromosomų mutacijos tikimybė sumažėja 30 proc. Todėl vyrai mažiausiai tris mėnesius prieš pradedant kūdikį turėtų papildomai vartoti folio rūgšties. JAV ir Airijoje buvo atliktas tyrimas su 38 000 moterų. Jis įrodė, kad folio rūgštis gali padėti išvengti pirmalaikio gimdymo. Nustatyta, kad moterims, kurios prieš pastodamos metus ar daugiau vartojo folio rūgšties papildų, rizika gimdyti tarp 20 ir 28 nėštumo savaitės buvo 70 procentų mažesnė.   Mamos žunalas...

Dažna mama pasakytų, kad gimus vaikeliui pirmaisiais jo gyvenimo mėnesiais sunku rasti laiko nusiprausti ir pasigražinti. O ką jau kalbėti apie kitas grožio procedūras ar mankštas bei išėjimą į sporto klubus. Tačiau spalio pabaigoje mama tapusi žinoma mitybos specialistė Inga Žuolytė sako, kad net ir gimus vaikeliui moterims negalima pamiršti rūpintis savimi. Socialinių tinklų žvaigždė pasidalijo asmenine patirtimi, ką reikėtų daryti, kad mama būtų sveika, gyvybinga ir netaptų savo gyvenimo šešėliu. Rūpintis savimi įkvėpė sūnaus akys Visuomenėje įprasta manyti, kad vaikelio susilaukusios mamos dvejiem metams užsidaro namuose, o kosmetiką ir šukas iškeičia į pieno mišinukus ir košeles. Bet šiais laikais laužomi pasenę stereotipai ir kuriamas visai kitoks šiuolaikinės mamos paveikslas. Mitybos specialistė I. Žuolytė pasakoja, kad gimus mažyliui vėl pradėti rūpintis savimi labiausiai įkvėpė pirmagimio akys. „Visa laimė, kad po gimdymo labai greitai atsigavau ir semtis papildomos motyvacijos man neprireikė – užteko kūdikio akių. O noras rūpintis savimi ir atgauti pradinę ar net geresnę išvaizdą nei iki nėštumo, sakyčiau, netgi išaugo, nes kai gerai atrodai, tai ir jautiesi gerai. O kai pačios savijauta gera, ir su vaiku esi kantresnė. Kūdikis neabejotinai jaučia gerą mamos energiją ir pats yra laimingesnis“, – įsitikinusi I. Žuolytė.   Padeda namiškiai Mamos neretai guodžiasi, kad gimus vaikeliui sunku rasti laiko net išsitrinkti galvą. O ką jau kalbėti apie kitų savo poreikių tenkinimą. Tačiau I. Žuolytei tarp gausybės buitinių rūpesčių rasti laiko ir jėgų sau, savo pomėgiams bei veiklai padeda mylimasis ir močiutės. „Pati šia tema buvau iškėlusi klausimą tarp savo sekėjų ir sulaukiau šimtų žinučių. Peršasi išvada, kad dėl didelio užimtumo guodžiasi tik tos mamos, kurios nesulaukia pagalbos iš artimųjų arba pačios nenori ir bijo vaikus palikti tėčiui ar seneliams, – sako mitybos specialistė. – Aš niekam nebandau įrodyti, kad esu supermama, kuri viską suspėja ir, esant reikalui, nesidroviu paprašyti artimųjų pagalbos“. I. Žuolytė atkreipia dėmesį, kad aplinkinių pagalbos atsisakančios mamos pačios susikuria problemą, todėl ir tampa pavargusios, nutolusios nuo pasaulio. Neretai toks požiūris, dėl kurio nepavyksta atrasti laiko sau, tampa dažna pykčių su vyru priežastimi, o tai priveda prie šeimos iširimo. „Viskas priklauso ne tik nuo vaiko būdo, bet ir nuo mamos požiūrio. Todėl, pasak Ingos, mamos, įsivaizduodamos, kad vaikui daro gera neatsitraukdamos nuo jo nė per žingsnį metus ir daugiau, neretai padaro meškos paslaugą tiek sau, tiek savo atžalai“, – neabejoja ji.   Negalima savęs apleisti ir pamiršti Todėl mitybos specialistė moterims pataria neprarasti ryšio su išoriniu pasauliu, nepamiršti ir neapleisti savęs. I. Žuolytė savo pomėgio sportuoti neapleido tiek laukdamasi sūnelio, tiek jam gimus. „Nors gimdymas buvo labai komplikuotas, į sporto salę grįžau po penkių savaičių. Tiesa, pirmosios treniruotės buvo tikrai labai lengvos ir nereguliarios. Tačiau kiekvienos moters atvejis yra labai individualus ir skirtingas. Todėl reikėtų pasitarti su gydytoju, kada geriausia pradėti sportuoti. Jei norite pasiekti gerų rezultatų, patariu ne savivaliauti, o kreiptis į specialistą, kuris pamokytų, kaip taisyklingai atlikti pratimus su gumomis, gimnastikos kamuoliu ir kitu inventoriumi, kurį paprasta įsigyti treniruotėms namuose, – pasakoja Inga. – Kiek daug pavyksta nuveikti pirmaisiais mėnesiais, labai gali priklausyti ir nuo vaiko. Mano vaikas , visa laimė, bent kol kas, yra gana ramus, dėl to spėju ir nusiprausti, ir pasigražinti, ir dar daugybę kitų dalykų nuveikti. Kiekvienas žmogus atsirenka prioritetus, ir jei mama niekur nenori eiti, jai to turbūt dar nereikia, o pabūti tik su savo vaiku bei savo mintimis irgi sveika. Kai pajus, kad laikas prasiblaškyti, net neabejoju, kad pati puikiai ras išeitį, kaip tai padaryti“.   Būtina subalansuoti mitybą Mitybos specialistė sako, kad taupydamos laiką mamos priaugtų kilogramų bando atsikratyti ne sportuodamos, bet laikydamosis drastiškų dietų. Inga perspėja, kad to daryti neverta. „Reikia atsipalaiduoti ir mėgautis nėštumu, nes gimus vaikeliui visi kilogramai nueina į antrą planą dėl malonių rūpesčių, o ir laiko apie juos galvoti lieka vis mažiau. Mano atveju taip ir buvo – mėgavausi nėštumu ir skaniu maistu, priaugau tikrai nemažai svorio – 22–23 kg. Bet jie nukrito maždaug per šešias savaites. Dietų laikytis nerekomenduojama nei prieš nėštumą, nei per jį, nei po jo, nes tokios dietos niekada neduos ilgalaikių rezultatų. Be to, kuo labiau išgyveni dėl svorio, tuo sunkiau jis krinta arba nekrinta apskritai, nes išsiskiria streso hormonas kortizolis, stabdantis šiuos veiksnius“. Tiesa, mama neseniai tapusi mitybos specialistė pabrėžia, kad subalansuota mityba rekomenduojama visais gyvenimo periodais, ypač laukiantis vaikelio ar maitinant. Visi žino, kad cukrus ir miltiniai patiekalai nėra naudingi mūsų organizmui, o tokie produktai kaip liesa mėsa, žuvis, daržovės ir grūdinės kultūros turėtų būti mūsų mitybos pagrindas. Tačiau tam, kad mama būtų sveika ir gyvybinga, jos akys nenustotų spindėti ir dėl nuolatinio nuovargio ir išsekimo nedingtų iš savo vaiko gyvenimo kaip šešėlis, Inga rekomenduoja ne tik subalansuoti mitybą, bet ir nepamiršti jį papildyti maisto papildais bei vitaminais. Mitybos specialistės teigimu, tiek planuojančioms pastoti, besilaukiančioms ar vaikelio jau sulaukusioms ir maitinančioms mamoms mitybą reikėtų papildyti geležimi, folio rūgštimi, vitaminais B12, D3, C, variu. Šie elementai būtini kraujodarai gerinti, nervams raminti, imunitetui stiprinti, energijai didinti, nuovargiui mažinti. Geležis yra būtina hemoglobino susidarymui, o foliatai palaiko normalią kraujodarą. Vitaminas B12 (dar žinomas kaip kobalaminas) padeda palaikyti normalų raudonųjų kraujo kūnelių susidarymą, nervų sistemos veiklą, gerina psichologinę funkciją, mažina nuovargį. Dėl visų šių komponentų įtakos būsimų ir esamų motinų sveikatai, verta rinktis preparatus (pavyzdžiui, „Difolin+“), kurie yra sukurti specialiai nėščiosioms ir žindančios...

„Negaliu pasakyti, kad apie motinystę svajojau visą gyvenimą. Pirmiausia norėjosi susitikti tą vyrą, su kuriuo norėtum susilaukti vaikų“, – pasakoja žinomas modelis, vizažistė Deimantė Kazėnaitė, šiuo metu gyvenimo džiaugsmu besidalijanti su žymiu fotografu Gediminu Žilinsku. Tiesa, apie vaikus svajojanti moteris prasitaria, kad visą gyvenimą laikėsi moto – neskubėti ir intuityviai išlaukti, kada ateis tas laikas ir tas žmogus. – Deimante, kada pradėjote svarstyti apie motinystę? – Tas jausmas, kad tikrai esu pasiruošusi tam, atėjo galbūt kažkur 27-erių. Jaučiausi save realizavusi tiek, kad galėčiau šiek tiek sustoti ir atsiduoti motinystei. Mano profesijoje nėra ilgų darbo valandų, ir aš aiškiai pajutau, kad toliau savo tikslų link galėčiau eiti ir šiek tiek ramesniu tempu. Be to, atėjo saugumo ir stabilumo jausmas, kad jei kas nors gyvenime atsitiktų, galėčiau vaiku pasirūpinti ir pati. Manau, kad šis laikas yra susijęs ir su stipriu psichologiniu postūmiu. Dirbau su psichoterapeutu, stengiausi pažinti save, atrasti savo vietą pasaulyje ir ramybę. Nors tobulėjimui ribų nėra, po kažkurio laiko tiesiog pajunti, kad jau gali būti tuo žmogumi, kuris vaikeliui bus pavyzdys, padės jam atrasti save. – Kokį pavyzdį regėjote savo vaikystėje? – Užaugau labai jaunų tėvų šeimoje. Mano tėvai – vienmečiai, kurie manęs ir sesės susilaukė būdami 19–20-ies. Auklėjo mus gans laisvai, nebuvome suvaržytos taisyklių – gal tai jaunų tėvų bruožas. Jie augo kartu su mumis, neturėdami daug patirties bei išminties, bet tikrai turėjo daug meilės, dėmesio ir atidavė geriausia, ką tuo metu galėjo. Abi su sese buvome neplanuoti, bet laukti ir tikrai mylimi vaikai. Kai buvau paauglė, tėvai pasuko skirtingais keliais, tad, kaip ir visiems vaikams, tėvų skyrybos nebuvo lengvas išgyvenimas. Bet, kaip ateitis parodė, jie visgi išliko draugai, ir tas pavyzdys buvo geras. Tėvai visada skiepijo savarankiškumą bei norą dirbti. Jie stengėsi padėti, atrasti savo pomėgius, puoselėti patinkančią veiklą. Manau, kad pasitikėjimas buvo viena stipriausių mano šeimos vertybių, skatinama nuo pat mažens. Mane visą gyvenimą lydi mamos frazė: „Jei tau kada nors kas nors atsitiks, žinok, kad gali man pasakyti viską. Niekada tavęs nesmerksiu, visada palaikysiu ir padėsiu.“ Tai man buvo labai svarbu. Jaučiau stiprų šeimos palaikymą ir užnugarį, žinojau, kad jie bus visada su manimi, kad ir kas nutiktų. Taigi, užaugau su tokiomis vertybėmis kaip meilė ir artimojo rūpestis, atsakomybė ir darbštumas bei švenčių tradicijos. Tėvai skatino keliauti ir išnaudoti visas galimybes, iš savo patirties patarė neskubėti susilaukti vaikų. Matyt, jie visgi jautė, kad buvo per jauni susilaukti vaikų ir norėjo mums su seserimi palinkėti geriausio tėvystės jausmo, kad kuo labiau būtume tam pasiruošusios. Tiesa, artėdama prie 30-ies, jaučiu, kad tėtis pradeda stipriai laukti anūkų. Juokiuosi, kad ir jis jau pribrendo būti rimtu seneliu (šypsosi). – Ideali mama – kokia ji turėtų būti šiandien? – Manau, kad ideali mama yra neideali mama. Šiais laikais visuomenė moteriai kaip mamai turi labai daug lūkesčių, kokia ji turi būti. Manau, kad svarbiausia – būti mylinčia mama, o visa kita yra tai, ką gali duoti geriausio. Vaikams reikia visokeriopos mūsų pagalbos, o labiausiai – palaikymo, meilės, dėmesio, laiko ir saugumo jausmo. Norėtųsi savo vaikui perduoti pasitikėjimo ir tikėjimo savimi jausmą, kad jis nebijotų ieškoti savęs. Pats svarbiausias mamos vaidmuo – būti vaiko angelu sargu. Tuo nematomu žmogumi, kuris visada šalia. – Ar svarbu iš anksto ruoštis motinystei? Galbūt kažkokių įpročių tektų atsisakyti ir jums pačiai? – Neturiu daug žalingų įpročių, tad nereikės atsisakyti nei rūkymo, nei kavos. Visada siekiau geriau maitintis, bet tas noras niekur neings ir iki motinystės. Visa kita, manau, padiktuos pats organizmas. Aišku, siekčiau pačios geriausios būklės, greičiausiai pasitikrinčiau sveikatą ir atsižvelgčiau į esminius dalykus, kurie gali turėti įtakos nėštumui. Veikiausiai kurį laiką vartočiau vitaminus bei maisto papildus. Tiesą sakant, mane pačią labai nustebino, kai prieš keletą metų sužinojau, kad sąmoningai planuojant nėštumą svarbu gerti folio rūgštį. Tokiu būdu apsigimimo rizika gali būti sumažinama net iki 70 proc.! Ar galite patikėti, koks didelis mūsų indėlis? Manau, kad ši žinia jaunoms moteris jau turi būti transliuojama nuo pat pilnametystės. Juk tiek nedaug darydamos galime žymiai prisidėti prie geresnės ateities, tad pasirinkimas išties svarbus. Motinystę planuojančioms moterims gydytoja akušerė-ginekologė, Lietuvos privačių akušerių-ginekologų draugijos pirmininkė Violeta Jonaitienė pataria folio rūgštį pradėti vartoti bent 3 mėn. iki planuojamo pastojimo. „Folio rūgštis – būtina ne tik nėštumo, bet ir žindymo laikotarpiu, šiuo periodu kartu su maistu moteris jos gauna nepakankamai. Ši rūgštis reikalinga kūdikio DNR, RNR, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai ir kai kurių amino rūgščių sintezei. Dėl folio rūgšties trūkumo vaikas gali gimti su struktūriniais apsigimimais. Todėl folio rūgšties vartoti kasdien reikėtų po 0,4 mg. Pradėjus vartoti vėliau rekomenduoju didesnę dozę – 0,8 mg kasdien, po mėnesio pereinant prie įprastinės dozės. Jei šeimoje yra apsigimimų, tai dozę patartina didinti iki 1–2 mg per dieną“, – teigia gydytoja akušerė-ginekologė V. Jonaitienė. Taip pat svarbu nepamiršti užtikrinti pakankamą vitamino D, kurio trūksta daugeliui Šiaurės šalių gyventojų, kiekį. „Vitaminas D skatina kaulų ir dantų augimą, palaiko normalią jų būseną, palaiko raumenų tonusą, aktyvina imuninės sistemos veiklą, suteikia energijos. Patariu vasarą pabūti saulėje bent 10–15 min. be apsauginių priemonių, kad vitaminas D3 gamintųsi odoje, veikiamas ultravioletinių spindulių“, – pataria gydytoja ginekologė. Galiausiai, svarbu atsižvelgti į tai, ar moteris nėra sirgusi mažakraujyste, ir ar ši liga nėra būdinga jos šeimoje. „Nuovargis, mažas energijos kiekis, nesugebėjimas susikaupti – pasekmės, bylojančios apie geležies stoką. Tuomet labai svarbu geležį vartoti papildomai, kadangi ji itin reikalinga gaminant hemoglobiną. Labai svarbu geležies preparatus vartoti su kraujotakai būtinais vitaminais B12 bei folio rūgštimi. B12 reikalingas raudonųjų kraujo kūnelių, DNR, RNR ir mielino (nervinių skaidulų dangalo) gamybai“, – sėkmingos motinystės būsimoms mamos linkėdama reziumuoja V....

Nemaža dalis ką tik pagimdžiusių moterų kenčia nuo mažakraujystės (arba anemijos). Tai būklė, kai dėl geležies stokos organizme sumažėja hemoglobino irraudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų). Jei moteris iki pastodama sirgo mažakraujyste, nėštumo metu (ir po jo) anemija gali tik pagilėti, ypač maitinant krūtimi. Mažakraujyste nuo vaikystės sirgusi dainininkė Anžela Adamovič, neseniai su vyru Žygimantu Geču susilaukusi sūnaus Žako, dalijasi patirtimi bei savijauta. „Laikome sūnų ant rankų, žiūrime į jį, ir gera. Pokyčių daug, visų neišvardysi. Tiesiog mano kasdienybė ar gyvenimo įvykiai nebe mano vienos“, – šiltų emocijų nestokoja jauna mama, teigdama, kad šiuo metu tiek ji, tiek vaikelis jaučiasi gerai. Tiesa, ji pripažįsta nėštumo metu prisižiūrėjusi daug labiau nei bet kada anksčiau, ypač dėl anemijos, ją lydėjusios nuo pat vaikystės. „Priežiūros priemonių padaugėjo 10 kartų, jei ne daugiau. Gėriau maisto papildą, kurio sudėtyje svarbiausi kraujodarai elementai – mikrokapsuliuota geležis, folio rūgštis, vitaminai B12 bei dažnam lietuviui trūkstamas vitaminas D3“, – pasakoja A. Adamovič. Laukiantis vaikelio teko apriboti ir kai kuriuos kasdienius įpročius. „Mano organizmas linkęs kaupti skysčius, o nėštumo metu tai pasireiškė ypač. Turėjau riboti net savo išėjimus į lauką, nes už pusvalandžio, jei oras karštas, pėdos nebetilpdavo į jokią avalynę, drabužiai spausdavo ir imdavo skaudėti rankas ir kojas. Jau vien todėl man buvo svarbus šis maisto papildas, kurio sudėtyje, be svarbiausių kraujodarai elementų, buvo ir vitamino D3,“, – patirtimi dalijosi dainininkė. Svarbu – įsiklausyti į savo organizmą Šiandien A. Adamovič nekantrauja, kada galės sugrįžti į įprastą aktyvų gyvenimą. „Svarbiausia – neužsisėdėti. Dažnai moterims per sunku pripažinti, kad laikas grįžti į save, nes per daug patogu buvo nieko neveikti nėštumo metu, – įsitikinusi atlikėja. – Vienos moterys jau po poros savaičių gali lankyti treniruotes, skirtas moterims po gimdymo, o kitos gali aktyviau leisti laiką tik po pusmečio“. Tačiau atlikėja pripažįsta, kad pačiai maitinant sūnų, jai vis dar tenka laikytis kai kurių gydytojų nurodymų ir toliau vartoti geležies papildus: „Nėštumo metu mityba nesikeitė, likau vegetarė, tačiau stengiausi gauti visų reikalingų medžiagų. Šiuo metu negaliu valgyti kai kurių daržovių ir vaisių, kol kas sunku tuos produktus kuo nors pakeisti. Dėl to puiku, kad yra maisto papildas su geležimi. Jo sudėtyje yra ne tik mikrokapsuliuotos geležies, bet ir folio rūgšties, kurios geriausi maistiniai šaltiniai – žalios spalvos ankštinės daržovės, o jų tenka mažiau valgyti, vitamino B12, kurio daugiausia randama mėsoje, kiaušiniuose, tačiau aš jų nevalgau.“ Paklausta, ką galėtų patarti pirmagimio besilaukiančioms mamytėms, žinoma moteris atsako, kad pirmiausia – įsiklausyti į tai, ko iš tikrųjų reikalauja organizmas. „Jei kyla kokių klausimų, kad ir dėl maisto, kelionių, skausmo, priežiūros priemonių ir t. t., apie viską kalbėkitės su savo gydytoju“, – komentuoja A. Adamovič. Anemijos priežastys – įvairios Kauno klinikų akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės gydytojos akušerės-ginekologės prof. dr. Rūtos Jolantos Nadišauskienės teigimu, įtarti pogimdyminę anemiją galima pasireiškus tokiems simptomams kaip padidėjęs nuovargis, mieguistumas (ypač dieną), jautrumas. „Vis labiau trūkstant geležies, šie simptomai intensyvėja, ima slinkti plaukai, lūžinėti nagai, pakinta skonis, patinka neįprasti kvapai (benzino, acetono). Geležies stokai įsisenėjus, išryškėja odos ir gleivinių blyškumas“, – pasakoja akušerė-ginekologė. Po gimdymo mažakraujystė diagnozuojama, kai hemoglobino koncentracija kraujyje yra mažesnė nei 100 g/l. „Kadangi geležį, folio rūgštį, vitaminą B12, kaip ir kitas maistines medžiagas, iš mamos pirmiausia pasisavina vaisius, jų reikia gauti didesnį kiekį. Jei moteris iki pastodama sirgo mažakraujyste, būdavo gausios menstruacijos, nėštumo metu anemija gali tik pagilėti“, – teigia R. J. Nadišauskienė. Nusilpti kraujas gali ir dėl įvairių ligų. Anemijai atsirasti įtakos turi ir dažni nėštumai. „Pirmiausia kraują silpnina visiškai normalus fiziologinis pokytis, atsirandantis nėštumo metu. Tuo metu kaupiasi daugiau skysčių kraujagyslėse ir santykinai sumažėja hemoglobino kiekis. Be to, kiekvienas gimdymas baigiasi tam tikru kraujavimu, tad jei moteris buvo anemiška, dar labiau silpninamas jos organizmas“, – pasakoja gydytoja. Jeigu anemijos priežastis – liga, pirmiausia reikia ją gydyti, o gydymo metu ir profilaktiškai svarbu tinkamai maitintis. Pagrindinis šaltinis, iš kurio geležis geriausiai pasisavinama, yra gyvulinis maistas. Tai jaučio ar triušio liežuvis, kepenys, triušiena, kalakutiena, vištiena. „Dar vienas svarbus dalykas – vitaminas C padeda organizmui įsisavinti geležį. Tad, valgydami mėsą kartu su daržovių salotomis, varškę su vaisiais arba su stikline šviežių apelsinų sulčių, organizmą natūraliai papildysite geležimi“, – pataria akušerė-ginekologė ir priduria, kad esant įsisenėjusiai geležies stokai, taip pat nėštumo metu rekomenduojama geležies preparatus, kaip ir vitaminą C, vartoti...

Dažna nėščioji išgirsta apie mažą hemoglobino kiekį kraujyje. Taip atsitinka, kai kraujyje stipriai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų, kurių sudėtinė dalis yra baltymas hemoglobinas, aprūpinantis organizmą deguonimi. Tuomet deguonies pritrūksta ir besivystančiam būsimam vaikeliui – vaisių gali ištikti hipoksija (deguonies badas), kuri gali sukelti persileidimo pavojų, kraujavimą gimdymo metu ir po jo, vaikas gali gimti mažesnio svorio ir lėčiau vystytis.   Hemoglobino nėščiajai pritrūksta greičiau Nėštumo metu hemoglobino kiekis gali sumažėti gana greitai, ypač antrojoje nėštumo pusėje, nes nėščiosios organizme padaugėja kraujo, kuriuo aprūpinama vis sparčiau auganti gimda, o skystosios kraujo dalies, vadinamos kraujo plazma, padaugėja labiau negu raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų. Kraujas tarsi praskiedžiamas, todėl sumažėja hemoglobino koncentracija. Hemoglobino norma yra 120–150 g/l, tačiau dėl nedidelio jo sumažėjimo nėščiajai jaudintis nereikia. Netekus daug hemoglobino, susergama anemija (mažakraujyste), kuri pavojinga ir įsčiose augančio vaikelio sveikatai. Hemoglobino gamybai organizme reikia daug medžiagų, ypač svarbios yra geležis, vitaminas B9 (folio rūgštis) ir vitaminas B12.   Geležies nėštumo metu reikia dvigubai daugiau Geležis – būtina raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų susidarymui, taigi ir hemoglobinui. Šis mineralas svarbus būsimo vaikelio smegenų vystymuisi, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, kuomet vaisius dar neturi skydliaukės, – geležies reikia skydliaukės hormonų gamybai. Trūkstant šio mikroelemento ir mažėjant eritrocitų skaičiui, nėščioji gali susirgti geležies stokos anemija, dėl kurios placenta bus prasčiau aprūpinama deguonimi ir jo neužteks vaisiui. Geležies poreikis laukiantis vaikelio išauga dvigubai, jos reikia vaiko vystymuisi ir augimui. Organizmas turi savybę kaupti šio mikroelemento kiekį: nepanaudotas iš karto atidedamas „atsargoms“. Geležies nėštumo metu daugiau negu įprastai reikia ir dėl spartesnės medžiagų apykaitos, taip pat placentai formuotis. Apie 200 mg šio mikroelemento moteris netenka gimdydama. Nėščiajai per parą rekomenduojama suvartoti 25 mg geležies, o trečiąjį nėštumo trimestrą – 30 mg. Gauti tiek geležies iš maisto praktiškai neįmanoma, todėl nėščiosioms, nevartojančioms šio mikroelemento papildomai, dažnai nustatoma jo stoka. Ypač geležies pritrūksta antrąjį ir trečiąjį trimestrą, kai jos reikia daugiau ir augančiam vaisiui, ir placentai. Geležies stokos rizika nėštumo metu didesnė, jeigu jos trūko dar iki šio periodo, taip pat laukiantis kelių vaikelių, jeigu nėštumo pradžioje vargina dažnas vėmimas. Dar vienas rizikos faktorius – gausios mėnesinės iki nėštumo. Geležies trūkumo požymiai: greitas nuovargis, silpnumas, dirglumas, gali traukti nevalgomi dalykai. Esant dideliam geležies trūkumui, kamuoja galvos skausmai, dusulys, padažnėja širdies plakimas, išblykšta oda, sumažėja atsparumas infekcijoms. Geležies organizmas negamina, todėl jos gauname iš maisto produktų ir maisto papildų. Šio mikroelemento gausu raudonoje mėsoje, paukštienoje, kiaušiniuose, žuvyje. Daug jo yra ir galvijų kepenyse, bet jose kaupiasi sunkieji metalai, todėl nėščiosioms patariama atsisakyti šio produkto. Ankštinės daržovės, špinatai, brokoliai, riešutai ir visagrūdžiai produktai yra turtingi ne tik geležies, bet ir maistinių skaidulų. Tačiau geležis iš jų pasisavinama prastai, skirtingai nei iš mėsos, ir tai priklauso nuo kartu valgomo kito maisto.   Folio rūgštis – vaiko smegenims ir sveikiems nervams Geležies pasisavinimą organizme gerina folio rūgštis (vitaminas B9), kuri taip pat dalyvauja kraujodaros procesuose. Folio rūgštis stiprina geležies veiksmingumą, skatina eritrocitų susidarymą. Šis vitaminas reguliuoja ląstelių dalijimosi procesus, jo reikia ir paveldimumo informaciją saugančių nukleino rūgščių sintezei, todėl folio rūgštis labai svarbi augimui, vystymuisi ir ląstelių kaitai. Vaisiaus smegenys pradeda formuotis jau antrąją nėštumo savaitę. Net ir trumpalaikis folio rūgšties trūkumas šuo periodu gali turėti skaudžių pasekmių. Neišnešiotas naujagimis, apsigimimai,  fizinės ir psichinės raidos sutrikimai – tai kaina už nepakankamą dėmesį būtinoms maistinėms medžiagoms nėštumo metu. Folio rūgštis taip pat svarbi baltymų apykaitai, kai kurių aminorūgščių susidarymui, ji stiprina imuninę sistemą. Šis mikroelementas reguliuoja riebalų apykaitą kepenyse bei kai kurių vitaminų pasisavinimą. Vitaminas B9 būtinas nervų sistemai, teigiamoms emocijoms, yra reikalingas laimės hormonų serotonino ir noradrenalino gamybai. Šie hormonai suteikia optimizmo, džiaugsmo, geros nuotaikos, pasitikėjimo savimi. Taigi svarbiausios folio rūgšties veiklos sritys – smegenys ir nervų sistema. Daugiausia folio rūgšties yra tamsiai žalios spalvos daržovėse, kepenyse, jautienoje, ėrienoje, kiaulienoje, vištienoje, kiaušinio trynyje, piene, sūryje, lašišoje, tune. Vienas iš geriausių folio rūgšties šaltinių yra mielės, tačiau jos – itin nepatvarus mikroelementas, kuris greitai suyra termiškai apdorojant maistą, ilgai neišsilaiko kambario temperatūroje, šviesoje.   Vitaminas B12 – būtinas folio rūgščiai ir geležiai Vitaminas B12 dalyvauja folio rūgšties apykaitoje, nuo jo priklauso pastarosios veiksmingumas. Pritrūkus šio vitamino, eritrocitai tampa labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos. Vitaminas B12 padeda pasisavinti geležį, o jo stokojant, organizme sumažėja ir geležies. Vitaminas B12 kartu su folio rūgštimi dalyvauja aminorūgšties metionino, veikiančio augimą ir vystymąsi, sintezėje. Vitamino B12 trūkumas ne tik sutrikdo aminorūgščių, baltymų ir lipidų apykaitą, dėl jo trūkumo folio rūgštis negali atlikti svarbiausių savo funkcijų – dezoksiribonukleino (DNR) ir ribonukleino (RNR) rūgščių sintezės. DNR ir RNR yra sudėtingos struktūros medžiagos, iš kurių sudaryti visų kūno ląstelių branduoliai, turintys genetinę informaciją. Dėl vitamino B12 ir folio rūgšties stokos sutrinka normalus ląstelių dalijimasis, audinių ir organų augimas bei vystymasis. Pirmiausia tai paveikia greitai atsinaujinančius raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus) ir žarnyno gleivinių ląsteles, o nėštumo metu – embriono ir vaisiaus vystymąsi. Nėštumo metu ne tik atsinaujina moters ląstelės, bet ir atsiranda daug naujų – besiformuojančio organizmo ląstelių, todėl vitamino B12, kaip ir folio rūgšties, poreikis labai padidėja. B12 lemia nervų sistemos ir virškinamojo trakto būklę, kuri labai svarbi nėščiai moteriai. Šio vitamino stoka gali sukelti psichinius sutrikimus, pažeisti daugelį organų. Vitamino B12 trūkumas nėštumo metu susijęs su mažesniu naujagimių svoriu bei didesne cholesterolio koncentracija jo kraujyje, vėliau šiems naujagimiams padidėja 2 tipo cukrinio diabeto rizika. Vitaminas B12 randamas tik gyvūninės kilmės maisto produktuose, daugiausia jo yra galvijų kepenyse ir inkstuose. Dėl jo stokos sukeltos anemijos pasekmių ypač nukenčia vegetarės ir veganės, atsisakančios mėsos, kiaušinių, pieno produktų, jūros gėrybių, jeigu jos papildomai nevartoja šio vitamino. Greičiausiai šio mikroelemento trūkumas atsiranda nėštumo metu, kai jo reikia papildomai būsimam...

Kone kas antrai besilaukiančiai ar žindančiai moteriai Lietuvoje nepavyksta išvengti anemijos. Ši patologinė būsena yra itin pavojinga ne tik motinai, bet ir vaisiui – negavęs pakankamai deguonies, jis gali gimti mažesnio svorio, neišnešiotas. Su anemija dar iki nėštumo susidūrusi fotomodelis Rasa Ciūnė pasakoja, kad sužinojusi apie didžiuosius pokyčius, dar kurį laiką baiminosi, kad turimos sveikatos problemos neatsilieptų vaikeliui.   „Šiaip mano kraujas visą gyvenimą buvo stebuklingai geras, net ir persirgus sunkiomis ligomis. Tik paskutiniais metais, kai pradėjau kasdien jaustis it mirštanti gulbė – visada pavargus, nuolat mieguista – vyras sunerimo ir paskatino kreiptis į gydytojus“, – apie neseniai patirtas sveikatos problemas pasakoja R. Ciūnė. Pasitvirtinus anemijos diagnozei, ji teigia pradėjusi vartoti maisto papildą su geležimi, folio rūgštimi, vitaminais B11 ir D3. „Kadangi jokių kitų sveikatos sutrikimų neturiu, įtariau, kad geležies trūkumas atsirado dėl nevisavertės mitybos. Kadangi esu visiška miltų vergė, retai valgau daržoves, nemėgstu mėsos, turiu nuolat papildomai vartoti geležį“, – apie gyvenimo būdo silpnybes, tikėtinai sukėlusias anemiją, pasakoja pašnekovė. Moteris taip pat atvirauja, kad vos tik sužinojus apie nėštumą iš karto buvo apėmęs nerimas dėl mažakraujystės: „Tą dieną nebuvo taip, kaip daug kas skelbia, kad šokinėčiau iš laimės. Pirmiausia, išsigandau, nes buvau girdėjusi, kad sirgti mažakraujyste ir lauktis – pavojinga, nes tai gali labai pakenkti kūdikiui.“ Visgi būsima mama džiaugiasi, kad šiuo metu kraujo tyrimų rezultatai geri. „Pasirodo, mano organizmui tiek tereikėjo – papildomai vartoti geležį, folio rūgštį, vitaminus B11 ir D3, kad viskas susitvarkytų ir anemija dingtų. Aišku, preparatus vartoju ir toliau, tačiau daugiau nieko kito stebuklingo nedarau. Turbūt esu tokia...

Nors daugeliui moterų nėštumas būna netikėta staigmena, vis dažniau tai – planuojamas ir labai laukiamas laikotarpis. Taigi jei kaip tik ruošiatės pasikviesti į savo šeimą kūdikį, pats metas pasirūpinti sveikata. Pasikonsultuokite su ginekologu. Išsiaiškinkite jums rūpimus klausimus, atlikite gydytojo skirtus tyrimus kad įsitikintumėte, ar nėra  pakitimų, galinčių pabloginti nėštumo eigą, jūsų ar būsimo kūdikio būklę. Apsilankykite pas odontologą. Sveiki dantys padės užkirsti kelią galimoms infekcijoms bei apsaugos būsimos mamos organizmą nuo mineralų trūkumo. Atsisakykite žalingų įpročių. Jei iki šiol rūkėte, meskite – tai rekomenduojama padaryti likus mažiausiai 3 mėnesiams iki nėštumo. Nevartokite alkoholio, apribokite išgeriamos kavos kiekį (rekomenduojamas aukso viduriukas – 2 puodeliai per dieną). Pasirūpinkite sveikesne ir visaverte mityba. Būsimoms mamoms rekomenduojamas šviežiai paruoštas maistas, turintis mažą kiekį riebalų, daug skaidulų. Taip pat reikėtų valgyti daug šviežių daržovių ir vaisių. Jūsų racione turėtų netrūkti organizmui būtiniausių medžiagų, vitaminų ir mineralų. Beje, du vitaminai ypatingai siejami su nėštumu, taip pat kūdikio planavimu ir periodu po gimdymo – tai vitaminai D ir B9 – pastarasis plačiau žinomas kaip folio rūgštis. Jei gydytojas, nenustatė sveikatos sutrikimų, dėl kurių turėtumėte vartoti papildomų vitaminų ar maisto papildų, būtent šių vitaminų dažniausiai ir pakanka.   Kuo ypatinga folio rūgštis? Foliatai (arba sintetinė, gerai organizmo pasisavinama jų forma – folio rūgštis) ir vitaminas D atlieka svarbią funkciją ląstelių dalijimosi procese. Foliatai padeda palaikyti motinos audinių augimą nėštumo metu. Mažas foliatų kiekis nėščiosios kraujo eritrocituose yra besivystančio vaisiaus nervinio vamzdelio defektų rizikos veiksnys. Teigiamas poveikis atsiranda per parą papildomai suvartojant 400 μg folio rūgšties ne trumpiau kaip vieną mėnesį iki pastojimo ir iki trijų mėnesių po jo – tai ženkliai sumažina vaisiaus nervinio vamzdelio defektų riziką. Folio rūgšties rekomenduojama vartoti taip pat viso nėštumo ir žindymo metu. Tai apsaugo vaisių nuo įvairių raidos ydų, taip pat sumažina riziką vaisiui gimti per mažo svorio.   Kodėl reikia papildomai vitamino D? Viena pagrindinių šio vitamino funkcijų – užtikrinti optimalų fosforo ir kalcio kiekį organizme. Tyrimais įrodyta, kad vitaminas D dalyvauja choriono (vaisiaus gemalo dangalo) kraujagyslių formavimosi procese, kontroliuoja įvairių placentos hormonų sekreciją, dalyvauja kūdikio dantų ir kaulų formavimosi procesuose. Nustatyta, kad žemas vitamino D kiekis organizme yra vienas iš nevaisingumo ir dirbtinio apvaisinimo nesėkmės faktorių. Taigi užtikrinti reikiamą vitamino D kiekį svarbu ne tik nėštumo metu, bet ir planuojant kūdikį. Be abejo, itin svarbus vitaminas D ir nėštumo bei pogimdyminiu periodu. Su vitamino D stygiumi siejama daug nėštumo komplikacijų: persileidimas I ir II trimestre, placentos nepakankamumas, preeklampsija. Įrodyta, kad vitamino D trūkumas turi neigiamos įtakos naujagimio adaptacijai bei vystymuisi. Su maistu gaunama palyginti mažai vitamino D, daugiausia jo organizmas pasigamina natūraliai, veikiant saulės spinduliams. Tačiau jei dangus apniukęs, taip pat šaltuoju metų sezonu, to nepakanka. Beje, net ir esant saulėtam orui dažnai klystama atsisakant papildų su šiuo vitaminu – kremai, saugantys mūsų odą nuo kenksmingų saulės spindulių, taip pat stabdo ir vitamino D gamybą organizme. Taigi bet kuriuo sezonu patariama vartoti maisto papildų su vitaminu D.   Gausios menstruacijos? Nevartojate mėsos? Gali kristi hemoglobinas Gausios menstruacijos (taip pat ir pogimdyminis kraujavimas), vegetariška mityba, alergijos, kai tenka atsisakyti kai kurių produktų, dėl streso ir nuovargio išsibalansavęs mitybos režimas ar šiaip nepilnavertė, chaotiška mityba – visos šios situacijos lemia, kad organizmui ima trūkti būtinų medžiagų, visų pirma – geležies, vitamino B12 ir folio rūgšties, krenta hemoglobino lygis, vystosi mažakraujystė. Tokiu atveju tinkamai parinkti maisto papildai padeda išlaikyti gerą savijautą ir normalią įvairių organų veiklą bei pasiruošti būsimam nėštumui. Nepamirškime, kad nėščiosios organizmui geležies reikia dvigubai daugiau nei iki nėštumo. Todėl tiek planuojant pastoti, tiek nėštumo metu, ypač II ir III trimestre, rekomenduojama vartoti maisto papildų, kuriuose yra geležies, vitamino B12, folio rūgšties bei ir kitų organizmui itin reikalingų mikroelementų. Labai svarbu, kad jūsų vartojamuose maisto papilduose būtų ir vario bei vitamino C, kurie padeda geriau įsisavinti geležį iš maisto produktų. Jie taip pat padeda moters organizme palaikyti normalią energijos apykaitą, nervų sistemos veiklą, mažina nuovargio jausmą.   „Mažylis“ 2019m....

Kuo toliau, tuo daugiau porų vaikelį planuoti pradeda iš anksto. Tačiau neretai jo planavimas apsiriboja tik skaičiavimais, kada geriausia pradėti vaikelį kviestis. O vertėtų dar ir šį tą įprastiniame gyvenime pakeisti. RUOŠIAMĖS PSICHOLOGIŠKAI Jogos ir meditacijų instruktorė, „Sąmoningų mamų“ bendruomenės įkūrėja, būsima dula IRENA STRAZDIENĖ, www.unijoga.lt Kai manęs klausia, nuo kurio nėštumo mėnesio geriausia ruoštis gimdymui, aš atsakau: dar prieš pastojant. Ateinantis vaikelis atsineša ne tik džiaugsmą, bet ir atsakomybę. O tai reiškia, kad nebegalėsime gyventi bet kaip. Privalėsime domėtis daugeliu dalykų, kurie iki šiol visai nerūpėjo. Pastebėjote, kiek dabar pasipiktinimo kupinų straipsnių apie „atsipūtusį jaunimą“, Z kartą ir jų nerūpestingumą? Manau, šis požiūris pamažu persikelia ir į šeimos modelį. Jauniems tėvams atrodo, kad vaikų auginimas, kaip ir jų atsiradimas, yra ganėtinai paprastas. Kai jie susiduria su tikraisiais vaikų auginimo sunkumais, pradeda blaškytis po paskaitėles, skaito modernaus auklėjimo knygas, mamų forumus, dieną naktį skambina kūdikių auginimo konsultantams. Jiems reikia recepto, kaip greitai padaryti, kad vaikas sėdėtų, vaikščiotų, valgytų ir miegotų, kai reikia, nespygautų, negriautų, žodžiu, kad būtų patogus ir socialiai priimtinas. Štai kodėl dabar tokia didžiulė pasiūla vaikų auginimo sistemų, paskaitų, seminarų,...

Folio rūgštis ir vitaminas D – ką turi žinoti žindanti mama Išsekusiam po gimdymo moters organizmui sustiprėti neturi trūkti įvairių vertingų maisto medžiagų, o tarp jų – vitaminų ir mineralų, kurių žindančiai mamai reikia daugiau, kad užtektų ir mažyliui. Ypatingai svarbūs vitaminai D ir B9 ( folio rūgštis), atkreipti dėmesį į juos pravartu dar ir todėl, kad užtektinai šių vitaminų gauti su maistu praktiškai neįmanoma. Ir nors įrodyta, kad vitamino D į motinos pieną patenka nedaug, jis svarbus dar dėl to, kad nuo jo priklauso kitų vitaminų pasisavinimas žindančios moters organizme, o visų jų reikiami kiekiai turi patekti į motinos pieną. Todėl žindymo periodu gydytojai pataria šių vitaminų vartoti papildomai.     Vitaminas D – mamos sveikatai ir gerai nuotaikai Jis būtinas kalciui ir fosforui pasisavinti, taip pat padeda šioms medžiagoms išsilaikyti kauluose ir dantyse. Todėl pritrūkus vitamino D, šių mikroelementų organizme taip pat sumažėja. Manoma, kad vitaminas D reguliuoja ir magnio pasisavinimą žarnyne. Stokojant visų šių mikroelementų susilpnėja raumenys, nukenčia kaulai. Puikiai žinoma paties vitamino D svarba kaulams, bet tuo ji neapsiriboja. Mokslininkai įsitikinę, kad vitaminas D – vienas svarbiausių mikroelementų organizmui. Nuo vitamino D priklauso daugelio organizmo sistemų funkcijos: kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, imuninės sistemos, raumenų ir kitų. Didelė jo reikšmė imunitetui – kai šio mikroelemento organizme užtenka, rečiau puola įvairios kvėpavimo takų ligos, ilgainiui tampančios lėtinėmis, kitos infekcijos. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, kad vitamino D stoka turi įtakos širdies ir kraujagyslių ligoms, išsėtinei sklerozei, reumatoidiniam artritui, 1 ir 2 tipo diabetui, kai kurioms vėžinėms ligoms. Dėl daugelio ligų prevencijos vitaminas D ypatingai svarbus ir mamos sveikatai. Jeigu dažnai skauda kaulus ir raumenis, o nubudus ryte būna sustingę sąnariai, galite įtarti, kad šio vitamino Jums trūksta. Jo pristigus blogiau gyja žaizdos, slenka plaukai, greičiau nuvargstama, labiau prakaituojama. Vienas pirmųjų šio vitamino stokos požymių mamai, kaip ir vaikui, yra prakaituojanti galva. Kitas požymis – prasta nuotaika. Mat, vitaminas D skatina gamintis laimės hormoną endorfiną, nuo kurio priklauso mūsų teigiamos emocijos. Vitamino D stoka – gali būti nuotaikų svyravimų priežastis, turi įtakos depresijai, lėtiniam nuovargiui. Depresijos vystymasis siejamas ir su sumažėjusia kalcio koncentracija, o, kaip žinoma, vitaminas D reguliuoja jo kiekį organizme. Moteris depresija kamuoja kone dvigubai dažniau negu vyrus – tai lemia hormonų svyravimai. Didelės įtakos savijautai turi po gimdymo sutrikusi hormonų pusiausvyra. Biologinių organizmo pokyčių bei gyvenimo pertvarkų išvargintai mamai vitamino D stoka gali būti viena iš pogimdyvinės depresijos priežasčių. Dažniausiai šis negalavimas atsiranda pirmąjį mėnesį po gimdymo. Vitamino D stoka – daugelio Lietuvos gyventojų problema, o pagrindinė jos priežastis, kad retai mus lepina saulė. Daugeliui saulės trūksta ne tik žiemą, bet ir vasarą, nes spinduliams neleidžia prasiskverbti drabužiai ir apsauginiai kremai. Tiesa, šio vitamino yra kai kuriuose maisto produktuose, bet per mažai. Vitamino D turi jūros gėrybės, riebi žuvis, kiaušiniai, sviestas, jautienos kepenys, bet pagrindinį jo kiekį suteikia saulė, kurios reikia šiam mikroelementui gamintis odos ląstelėse. Po to inkstai ir kepenys šį vitaminą perdirbaį organizmui naudingą biologiškai veiklią formą – D3 kalcitriolį (aktyvųjį vitamino D hormoną). Vitamino D paros norma suaugusiesiems – 500 TV, o nėščiosioms ir žindyvėms reikia dvigubai daugiau – 1000 TV.   Folio rūgštis – sparčiam augimui Šį vitaminą mokslininkai vadina žmogaus organizmo pagrindu. Folio rūgštis – tai vandenyje tirpstantis vitaminas B9, kurio perteklius pasišalina ir jokių atsargų nesusikaupia. Prasčiau šį mikroelementą pasisavina turinčios virškinimo sutrikimų moterys. Vitamino B9 pasisavinimą labai sumažina kava, taip pat – cigaretės bei alkoholis. Šį vitaminą gydytojai pataria pradėti vartoti papildomai dar iki nėštumo, jis svarbus ir žindymo periodu. Nuo jo priklauso vaiko skeleto vystymasis bei anemijos prevencija ir vaikui, ir mamai, o jos organizmui padeda greičiau atsikurti po gimdymo. Folio rūgšties stoka kelia pavojų ir kūdikio, ir mamos sveikatai. Pirmiausia, sulėtėja ląstelių augimas ir kraujodaros procesai. Folio rūgšties poreikis ypatingai padidėja sparčiai augant – mažiems vaikams ir paaugliams, taip pat – sergantiesiems anemija, odos ligomis. Folio rūgštis skatina naujų ląstelių susidarymą, gerina kraują, padeda apsisaugoti nuo mažakraujystės (anemijos), o jai atsiradus būtina vartoti gelbėjantis nuo šios ligos. Šis mikroelementas reikalingas kaulams stiprėti, reguliuoja medžiagų apykaitą bei būtinas sveikam skrandžiui ir žarnynui. Folio rūgšties reikia imunitetui, nervų sistemai, odai, plaukams ir dantims. Ji padeda išvengti greito nuovargio, mažina pavargimo jausmą. Daugiausia folio rūgšties turi žalios spalvos daržovės ir kviečių gemalai. Šio vitamino yra špinatuose, brokoliuose, avokaduose, petražolėse, salotų lapuose, graikiniuose riešutuose, jautienos kepenyse, pupelėse. Folio rūgšties turi sūris, kiaušiniai ir citrusiniai vaisiai. Bet pastaruosius derėtų vartoti atsargiai, nes daugelis jų kūdikiui gali sukelti alergiją. Šio vitamino trūkumą galite įtarti pagal kai kuriuos požymius: slenka ir žyla plaukai dažnai plaka širdis ir sunku kvėpuoti sutriko virškinimas ir tuštinimasis (viduriuojate), dažnai skauda skrandį ištino dantenos, atsirado stomatitas, sergate anemija suprastėjo apetitas kamuoja nemiga, prislėgta nuotaika, nerimas, dirglumas greitai pavargstate, susilpnėjo atmintis, sunku susikaupti kamuoja dermatitas ir kitos odos problemos. Žindančiai mamai folio rūgšties reikia netgi daugiau negu nėščiajai. Rekomenduojama paros dozė maitinant mamos pienu – 600 mikrogramų. Dėl folio rūgšties stokos gali atsirasti pogimdyminė depresija, silpnumas, sumažėti pieno. Tuomet jos per mažai gaus ir kūdikis, o jam, be anemijos, gali per lėtai augti svoris, sulėtėti psichomotorinė raida, sutrikti žarnyno darbas, susilpnėti imunitetas.   Sveikos gyvensenos edukologė Ieva Grabauskienė _ Publikuota „Mama ir vaikas“ 2017 vasaros...

Visos mamos žino, koks svarbus vitaminas D vaikui ir neabejoja, kad šio vitamino būtina duoti papildomai nuo gimimo. Tačiau rūpintis, kad vitamino D netrūktų gimusiam vaikučiui, būsima mama turi pradėti dar besilaukdama. 90 proc. vitamino D gaminasi organizme veikiant saulei. Mūsų platumoje vasaros vidurdienį, būnant saulėje apnuogintomis rankomis, kojomis ir veidu 15 min., vitamino D pasigamina apie 1000 TV. Tačiau būti saulėje tokiu metu besilaukiančiai moteriai nerekomenduojama. Todėl tikimybė pakankamai gauti vitamino D per odą yra nedidelė. Dar viena problema, kad rudenį ir kitu šaltuoju metų laiku saulė Lietuvoje retai pradžiugina. Todėl nėštumo metu vartoti vitaminą D yra itin svarbu.   Vitamino D vartojimas lemia vaiko sveikatą ateityje Vitaminas D nėštumo metu būtinas ir pačiai moteriai, ir vaisiui vystytis. Jis padeda pasisavinti kalcį, fosforą ir kitas į organizmą patenkančias medžiagas. Vitaminas D reikalingas mamos kaulams ir dantims, nuo jo kiekio visu nėštumo periodu tiesiogiai priklauso būsimo kūdikio kaulų mineralinis tankis. Nustatyta, kad ankstyvas vaiko kaulų audinių formavimasis labai svarbus kaulų tvirtumui vyresniame amžiuje, – kad neišsivystytų osteoporozė. Vitaminas D svarbus ne tik pasisavinti kalcį ir fosforą. Jis taip pat stiprina imuninę sistemą. Vitamino D stoka vaikui gali lemti dažnas viršutinių kvėpavimo takų ligas, astmą, alergijas. Taip pat vitaminas D reikalingas ląstelėms daugintis, turi reikšmės kraujagyslių sienelių tvirtumui, normaliam kraujo spaudimui ir širdžiai. Tyrimais įrodyta, kad pakankamas vitamino D kiekis nėštumo metu padeda ateityje apsaugoti vaiką nuo kitų rimtų ligų: diabeto, išsėtinės sklerozės, reumatoidinio artrito, vėžio. Kiek vitamino D reikia nėščiajai? Vitamino D gauname dviem būdais: jis gaminasi poodyje, veikiant ultravioletiniams spinduliams, ir patenka su maistu. Kaip ir su saule, taip ir su maistu vitamino D negauname užtektinai, nes šio vitamino yra nedaugelyje produktų. Daugiausia vitamino D turi žuvys (lašiša, skumbrė, tunas), kiaušinio trynys, natūralioje gamtoje užaugę grybai. Deja, moters mityba ir nėštumo metu ne visuomet yra tobula. Kalcio nėštumo metu reikia daugiau, nes jo turi užtekti ir mamai, ir vaiko skeletui bei kitiems organams formuotis. Todėl vitamino D poreikis išauga, o ypač – trečiąjį trimestrą rachito profilaktikai. Jeigu vitamino D trūksta Jeigu nėščiosios kraujyje pritrūksta vitamino D, jis vaisiui paimamas iš mamos organizmo. Todėl būsimai mamai gali išsivystyti venų varikozė, taip pat gali nukentėti plaukai, nagai, dantys ir kaulai. Didelė tikimybė, kad vaisiui vis tiek šio elemento neužteks ir naujagimis gali turėti polinkį susirgti rachitu. Jeigu kūdikis gimsta turėdamas mažai vitamino D, tai šio vitamino, esančio motinos piene, jam taip pat nepakaks. Nustatyta, kad didelis vitamino D trūkumas nėštumo metu gali lemti naujagimio traukulius, o vėliau dažnus kaulų lūžius. Ilgai trūkstant vitamino D galima susirgti kaulų osteomaliacija (suminkštėja kaulinis audinys). Pastebėjus suprastėjusią plaukų, nagų ir odos būklę, jeigu kamuoja nemiga, kojų mėšlungis, genda dantys, būsimai mamai būtina kreiptis į gydytoją, kuris pagal tyrimus nustatys, kiek ir kokių vitaminų, mikroelementų jai trūksta. Didžiausia bėda trūkstant vitamino D nėščiai moteriai, kad gimęs kūdikis gali susirgti rachitu. Ši vaikų liga dažniausiai pastebima antrąjį gyvenimo pusmetį. Dėl kalcio ir fosforo stokos, kuri susijusi su vitamino D trūkumu, pakrinka vaiko nervų sistema – jis tampa neramus, irzlus ir labai dirglus – krūpčioja įjungus šviesą arba prisilietus. Jeigu kūdikis dar ir daug prakaituoja, užkietėja viduriai, galite įtarti besivystantį rachitą. Vienas ligos požymių – suminkštėję pakaušio kaulai. Šešių mėnesių kūdikis bando sėstis, vėliau atsistoti, bet kaulai neišlaiko kūno svorio ir ima linkti. Tokio kūdikio stuburas ir kojos deformuojasi, sutrinka dantų augimas. Rachitas išsivysto ne tik dėl vitamino D stokos – nėštumo periodu neturi trūkti ir kitų mikroelementų. Per daug irgi negerai Kad išvengtume minėtų ligų, jokiu būdu negalima vitamino D vartoti nekontroliuojamą kiekį, – perteklius gali taip pat padaryti didelę žalą ir moteriai, ir būsimam kūdikiui. Jeigu vitamino D per daug, padidėja kalcio koncentracija organizme. Tuomet jis patenka į kraujagysles, kuriose formuoja aterosklerozines plokšteles, o jeigu tuo metu trūksta ir magnio, šis neigiamas reiškinys sustiprėja, po to vystosi aterosklerozė, kuri priklauso ne vien nuo amžiaus. Riebaluose tirpus vitaminas D sunkiai pasišalina iš organizmo, o per didelis jo kiekis gali turėti įtakos vaiko fiziniam bei protiniam vystymuisi. Šį vitaminą nuolat vartojant didelėmis dozėmis gali sutrikti nervų, širdies bei kraujagyslių sistemos, susilpnėti kaulai ir raumenys. Esant hipervitaminozei, kalcis ir fosforas kaupiasi įvairiuose audiniuose, taip pat ir placentoje. Vartojant per daug vitamino D galima apsinuodyti, todėl būtina jo gauti ne savo nuožiūra, o tiksliai, kiek reikia. Apsinuodijus šiuo vitaminu pakyla arterinis kraujo spaudimas, sulėtėja pulsas, krečia šaltis, dingsta apetitas, pykina, kamuoja silpnumas, skauda galvą, raumenis ir sąnarius, sunku kvėpuoti, atsiranda traukuliai ir viduriavimas. Nėščiosioms skirti maisto papildai, į kurių sudėtį kaip vienas iš komponentų įeina vitaminas D, perdozavimo sukelti negali, nes jo kiekis yra saugus. Vitamino D stoka pavojinga gimdymo metu Vitamino D stoka turi įtakos įvairioms nėštumo patologijoms. Nustatyta, kad, esant mažesniam nei 20 ng/ml vitamino D kiekiui kraujyje, preeklampsijos tikimybė nėščiajai padidėja dvigubai. Tai pradinis nėščiųjų ligos eklampsijos etapas, kai pakyla arterinis kraujospūdis, atsiranda pabrinkimų, šlapime randama baltymo. Vėliau gali ištikti eklampsija – viso kūno traukuliai, kurie gali atsirasti nėštumo metu arba po gimdymo. Gestaciniu diabetu sergančių nėščiųjų tyrimai parodė, kad daugeliui jų taip pat trūksta šio vitamino. Bostono universiteto medikai nustatė, kad vitaminas D turi įtakos gimdymui, o jo trūkstant moteris gali pati nepajėgti pagimdyti natūraliai. Dvejus metus specialistai tyrė šio elemento sąsajas su cezario pjūvio operacija. Tyrime dalyvavo 253 moterys, iš kurių 17 proc. prireikė šios operacijos. Tyrimų rezultatai parodė, kad kuo daugiau trūksta šio vitamino nėščiajai, tuo didesnė cezario pjūvio operacijos tikimybė. Taip atsitinka dar ir dėl to, jog stokojant šio vitamino, nusilpsta raumenys, kurie nebegali tinkamai atlikti gimdymui reikalingų funkcijų. _ “Mama ir vaikas” 2016 m. rudens...

[vc_row css_animation="" row_type="row" use_row_as_full_screen_section="no" type="grid" angled_section="no" text_align="left" background_image_as_pattern="without_pattern" z_index=""][vc_column][vc_column_text]Mama ir būsimasis mažylis – kaip neperskiriamos obuolio puselės. Besilaukianti moteris ir jos įsčiose augantis kūdikis - lyg dvi vieno organizmo dalys, mintančios tuo pačiu maistu, kvėpuojančios tuo pačiu oru, jaučiančios panašias emocijas. Visas reikalingas maisto medžiagas ir deguonį vaisiaus organizmas gauna iš mamos kūno. Kūdikiui gimus, situacija iš esmės nepasikeičia, nes pirmaisiais savo gyvenimo mėnesiais visas medžiagas sparčiai augantis ir besivystantis mažylio organizmas gauna su mamos pieneliu. Todėl labai svarbu ką būsimoji mamytė, o vėliau kūdikį žindanti moteris valgo, kokiu oru kvėpuoja, kokia jos emocinė būsena, darbo ir poilsio režimas. Milžinišką reikšmę kūdikio sveikatai, normaliam jo vystymuisi turi maistinės medžiagos, gaunamos iš moters organizmo, taigi kad kūdikis gimtų sveikas ir stiprus, būsimoji mama turi kasdien valgyti visavertį maistą, kuriame gausu svarbiausių vitaminų, mineralų ir kitų biologiškai aktyvių junginių. Tačiau besilaukiančiai šiuolaikinei moteriai, ypač gyvenančiai ir dirbančiai mieste, sudėtinga savo ir būsimojo kūdikio organizmą aprūpinti visomis vaisiaus augimui ir vystymuisi būtinomis medžiagomis.   Ko reikia mamai ir vaikeliui Nėščios moters organizmui būtina gauti maždaug 300 kilokalorijų per dieną daugiau nei įprastai, tai yra iš viso apie 2500-3000 kilokalorijų. Šiuo laikotarpiu patartina maitintis reguliariai, nedidelėmis porcijomis, 5-6 kartus per dieną. Kasdien reikėtų suvartoti 1,5-2 litrus skysčių. Idealiai subalansuotą besilaukiančios moters dietą turi sudaryti 20 procentų baltymų, 30-35 procentų riebalų, o likusius 45-50 procentų - angliavandeniai. Tai svarbiausios energinės ir statybinės žmogaus organizmo medžiagos. Akivaizdu, jog jau seniai nebesivadovaujama požiūriu, kad besilaukianti moteris privalo valgyti „už du“. Tačiau tam tikrų vitaminų ir mineralinių medžiagų poreikis nėštumo metu padidėja net keletą kartų. Nėščios moters organimui reikia daugiau kalcio, fosforo, cinko, magnio, jodo, geležies, vitamino D, B grupės vitaminų, o ypač folio rūgšties. Todėl siekdamos užpildyti toli gražu ne idealios mitybos spragas, mažylio besilaukiančios moterys vartoja specialius maisto papildus.   Vitaminas D3 ir folio rūgštis - svarbus duetas Beveik visų maisto papildų, skirtų besilaukiančioms, krūtimi maitinančioms ir dar tik motinystę planuojančioms moterims, sudėtyje yra vitamino D3 ir folio rūgšties - biologiškai aktyvių junginių, kurie labai svarbūs normaliam pasaulį išvysiančio mažylio augimui ir vystymuisi. Dabar jau nebediskutuojama dėl vitamino D svarbos suaugusiųjų ir mažų vaikų sveikatai: mamos, auginančios kūdikius, rekomendaciją dėl vitamino D vartojimo išgirsta jau pirmosios gydytojo apžiūros metu. Tačiau dažna vaisingo amžiaus ar besilaukianti moteris nepakankamai įvertina vitamino D svarbą ne tik savo, bet ir būsimo vaikelio organizmui. Kaip žinoma, vitaminas D labai svarbus kalcio, magnio ir fosforo pasisavinimo procesams, padeda šioms medžiagoms kauptis kauluose, taigi labai svarbus kaulų ir dantų formavimuisi. Taip pat vitaminas D dalyvauja užtikrinant gerą odos būklę ir raumenų funkciją, normalų imuninės sistemos funkcionavimą. Taigi nėščiosios, stokojančios vitamino D, neaprūpina juo ir vaisiaus organizmo. Negana to, vitamino D stokojantiems vaikučiams blogiau auga dantys ir nagai, suglemba raumenukai ir padidėja pilvelis. Pastebėta, kad jie dažniau serga infekcinėmis ligomis, lėčiau vystosi ir auga. Vitaminas D vienintelis vitaminas, padedantis išvengti rachito, o atlikti tyrimai vienareikšmiškai patvirtina, jog vitamino D nestokojusios nėščiosios naujagimis rachitu serga rečiau. Žindančioms moterims reikėtų priminti, pakankamą kiekį vitamino D su pieneliu gauna tik šio vitamino nestokojančių moterų mažyliai: ištirta, kad net ir saulėtu metų laiku 1 litre mamos pieno yra ne daugiau 50 TV vitamino D. Todėl besilaukiančioms ir maitinančioms moterims kasdien būtina gauti ne mažesnę nei rekomenduojama profilaktinė, tai yra 400-1000 TV arba 10-25 µg, vitamino D3 dozę. Folio rūgštis – vienas iš B grupės vitaminų, kurio svarba būsimojo kūdikio vystymuisi ir sveikatai neginčijama - ji padeda išvengti labai skaudžias pasekmes sukeliančių vaisiaus nervinio vamzdelio vystymosi defektų. Vienas labiausiai paplitusių nervinio vamzdelio defektų yra įskilas stuburas su įgimtu plyšiu, kai nesuaugę slankstelių lankai. Ši patologija dar vadinama spina bifida. Kitas šios kategorijos apsigimimas yra galvos smegenų vandenė. Skaičiuojama, kad per metus pasaulyje gimsta apie 300 tūkstančių naujagimių su nervinio vamzdelio defektais, o pakankamas folio rūgšties kiekis būsimosios mamos organizme šių apsigimimų tikimybę gali sumažinti net 70-75 procentų. Svarbiausias folio rūgšties šaltinis yra įvairios daržovės ir žalumynai, ypač špinatai, salotos, brokoliai, žalios pupelės. Deja, daug šviežiuose žalumynuose esančios folio rūgšties prarandama ruošiant maistą. Be to, dėl fiziologinių virškinimo ypatumų žarnyne pasisavinama mažiau nei pusė visos suvalgytuose maisto produktuose esančios folio rūgšties. Stebint  besilaukiančių moterų sveikatos būklę buvo nustatyta, jog su kasdieniu maistu nėščios moters organizmas folio rūgšties gauna per mažai. Todėl sveikatos apsaugos specialistai visas būsimąsias mamytes skatina vartoti folio rūgšties maisto papildus iki nėštumo ir ankstyvojo nėštumo laikotarpiu. Šiuo metu manoma, jog siekiant apsaugoti būsimojo mažylio ir mamytės sveikatą, nėščioji kasdien turėtų gauti ne mažiau kaip 400 mg folio rūgšties.   Maisto papildas Difolin Kad nereikėtų rūpintis, kaip nepamiršti abiejų svarbių biologiškai aktyvių junginių, galima vartoti vieną papildą, kuriame yra ir folio rūgšties, ir vitamino D. Difolin - maisto papildas, skirtas planuojančioms nėštumą, nėščiosioms ir krūtimi maitinančioms moterims. Viena šio maisto papildo tabletė moters organizmą aprūpina 400 μg folio rūšties ir 25 μg vitamino D3. Todėl jį rekomenduojama pradėti vartoti bent vieną mėnesį prieš planuojamą nėštumą ir ne trumpiau kaip pirmuosius tris nėštumo...

Australijoje atliktas tyrimas nustatė, kad jei nėščiosioms trūksta vitamino D, ateityje jų vaikų kūno masė gali būti mažesnė. Kaulų audinių formavimasis vaikystėje yra labai svarbus, kad vėliau kaulai būtų sveiki, o senatvėje išvengtų osteoporozės. Vaikystėje kaulų audinys susikuria sparčiau nei jis nyksta, tačiau perkopus per 30 metų, šis procesas tampa atvirkštinis. Todėl svarbu, kad vaikystėje ir ankstyvoje paauglystėje susidarytų daug kaulų audinio. Vitaminas D vaidina svarbų vaidmenį kaulų sveikatai, kadangi padeda įsisavinti kalcį. Kol kas nėra ištirta, kiek reikia sukaupti vitamino D, kad jis padidintų kaulų tankį gyvenimo pradžioje arba vėliau.   Šiuo tyrimu Australijos mokslininkai siekė nustatyti, kaip vitaminas D nėštumo laikotarpiu galėtų lemti vaikų kaulų masę. Mokslininkai daug metų stebėjo 341 motiną ir jų pagimdytus vaikus. Aštuonioliktą nėštumo savaitę buvo ištirti vitamino D kiekiai tiriamųjų organizme. Nustatyta, kad 37,7 proc. moterų vitamino D turėjo nepakankamai. Vaikams sulaukus 20 metų amžiaus, buvo išmatuotas jų kaulų mineralinis tankis. Palyginę šiuos duomenis su jų mamų kraujo tyrimo rezultatais, mokslininkai pastebėjo, kad vitamino D nepakankamumas susijęs su mažesniu kaulų tankiu. Nepakankamai vitamino D turėjusių moterų vaikų kaulų mineralinis tankis buvo 2,7 proc. mažesnis palyginti su vaikais, kurių motinos vitamino D turėjo pakankamai. „Mes darome išvadą, kad vitamino D nepakankamumas nėštumo laikotarpiu yra siejamas su mažesne vaikų kaulų mase. Todėl vėliau gyvenime šioms atžaloms gali būti didesnė kaulų lūžių tikimybė", rašo tyrimo autoriai. Jie pažymi, kad reikia atlikti daugiau panašių tyrimų. Tyrimo ataskaitą paskelbė JAV leidžiamas žurnalas „Journal of Bone and Mineral Research". Prieš kelerius metus panašūs rezultatai gauti Jungtinėje Karalystėje ištyrus 198 motinas ir jų vaikus, kai jie sulaukė 9 metų amžiaus. Tame tyrime vitamino D trūko beveik pusei nėščiųjų, ir britų mokslininkai savo tyrimo išvadose be kita ko pažymėjo, kad ypač žiemos laikotarpiu nėščiosios turi pasirūpinti gauti pakankamai vitamino D. Vitaminu D pakankamai apsirūpinti užtektų 10 minučių pabūti saulėje, tačiau toliau nuo pusiaujo esančiose vietovėse (ir Lietuvoje) to padaryti neišeina. Vidurio Europos ekspertų kolegija parengė naujas vitamino D vartojimo šioje Europos dalyje rekomendacijas. Kolegija siūlo tokias vitamino D paros norams: kūdikiams iki pusės metų amžiaus - 10 mikrogramų (µg), kūdikiams nuo pusės metų iki metų - 10-15 µg, vaikams ir paaugliams - 15-25 µg, suaugusiems - 20-50 µg, nėščiosioms - 37,5-50 µg.Taip pat pateikiamos rekomenduojamos paros normos didesnės rizikos grupėms: neišnešiotiems kūdikiams - 10-20 µg, nutukusiems vaikams - 30-50 µg, nutukusiems suaugusiems - 40-100 µg, dirbantiems naktį - 25-50 µg. Šaltinis:...

Ką valgyti neseniai pagimdžiusiai mamai? Ne paslaptis: vos keletas neatsargių kąsnių gali lemti, kad kūdikį išbers, sutriks jo žarnyno veikla arba ims pūsti pilvuką. Į maitinančiai mamai nepageidaujamų produktų sąrašą patenka ir nemažai sveiko maisto – ankštinės daržovės, riešutai, džiovinti vaisiai, kai kurios šviežios daržovės. Taigi išlaviruoti, kad organizme nepristigtų būtiniausių vitaminų ir mineralų, taip pat apsaugoti kūdikį nuo alergijos ir pilvuko dieglių tampa itin sunku. 5 maitinančios mamos mitybos principai     Visko po truputį. Stebėkite, kad jūsų kasdieniame valgiaraštyje būtų visų pagrindinių grupių maisto: grūdinių produktų, kuriuose gausu maistingų angliavandenių ir B grupės vitaminų, mėsos (ypač rekomenduojama jautiena, veršiena, triušiena), rauginto pieno produktų (juose gausu kalcio), šviežių vaisių ir daržovių. Tačiau ragaukite visko po nedaug ir stebėkite savo bei kūdikio savijautą. Jei kilo įtarimų, kad kuris nors produktas galėjo lemti nemalonius pojūčius, atsisakykite jo, keiskite kitais. Venkite alergenų. Visų pirma į šį sąrašą patenka produktai, kurie dažniausiai kelia alergines reakcijas tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. Tai riešutai, egzotiniai vaisiai, šviežios uogos, jūrų gėrybės, medus, šokoladas. Jei įmanoma, geriau pirmąjį pusmetį šių produktų atsisakyti arba pradėti ragauti po labai nedaug ir atidžiai stebėti, ar tai nesukelia kūdikiui nepatogumų. Vartokite daugiau skysčių. Naujausi moksliniai tyrimai įrodė, kad nuo seno žinomas neva laktaciją skatinantis metodas – arbata su pienu – ne toks efektyvus, kaip anksčiau manyta. O ir pats pienas dažnai tampa alergenu. Pirmosiomis dienomis po gimdymo, kai laktacijos mechanizmas dar nenusistovėjęs, nerekomenduojama persistengti su skysčiais. Užtai vėliau, po kelių savaičių, gerti galima ir netgi reikia daug – skysčiai reikalingi pieno gamybai. Daugiausia tai turėtų būti vanduo, žolelių arbatos, sriubos ir natūralūs sultiniai. Maistą verčiau ne kepkite, o troškinkite. Dar geriau – virkite garuose. Taip gaminant  išsaugoma daugiau vitaminų ir maistingųjų medžiagų. Stenkitės, kad jūsų maiste netrūktų geležies. Geležis – vienas svarbiausių elementų, kurio reikia tiek kūdikiui, tiek mamai. Geležies trūkumas lemia smuktelėjusį hemoglobino kiekį, sukelia anemiją, o itin sunkiais atvejais sutrikdo ir mažylio fizinę raidą – kūdikis sunkiau priauga svorio, ilgiau gyja bambutės žaizda, ir dėl to kyla infekcijų pavojus. Jei geležies stinga ilgą laiką, silpnėja vaiko intelektualiniai gebėjimai.   Kodėl geležis tokia svarbi? Mokslininkai apskaičiavo, kad nuo nėštumo pradžios iki laktacijos pabaigos moters organizmas netenka apytiksliai 1200–1400 mg geležies. Tokiam kiekiui kompensuoti reikia tobulai subalansuotos mitybos. Tačiau, viena vertus, pirmaisiais maitinimo krūtimi mėnesiais (o dažnai ir vėliau) mamos priverstos stipriai apriboti savo valgiaraštį sudarančius produktus ir atsisakyti netgi itin sveikų ir maistingų patiekalų – kad kūdikiui nepūstų pilvuko, nekiltų alergijos grėsmė ir kad pienas nepakeistų savo skonio. Tokiu atveju verta prisiminti, jog geležies kiekį galite papildyti pasirinkdama maisto priedus, papildytus šiuo elementu. Kai mamos organizme nestigs geležies, su pienu jos pakankamai gaus ir kūdikis. Be to, tai užtikrins jūsų puikią savijautą. Kai geležies organizme pakanka, gerėja kraujo sudėtis, stiprėja imunitetas, užtikrinamos visų organizmo ląstelių gyvybinės funkcijos, gerėja odos būklė, dingsta nuovargis ir mieguistumas, ne taip vargina hormonų svyravimų sukelta nuotaikų kaita bei stresas, normalizuojasi skydliaukės veikla, stimuliuojama smegenų veikla.   Kur slypi geležies klodai? Maitinančios mamos geležies paros norma – 25–35 mg. Tiek reikėtų gauti su maistu arba vartojat specialių geležies preparatų. Jei mama beveik visada jaučiasi pavargusi, apatiška, jai stinga energijos, vargina sausa oda, matomas pablyškimas, ėmė slinkti plaukai, nagai tapo trapūs, nenumokite ranka – tai gali būti pirmieji anemijos požymiai. Produktai, kuriuose yra geležies: pupelės, lęšiai, žirniai, riešutai (ypač migdolai ir žemės riešutai), moliūgų sėklos, razinos, kiti džiovinti vaisiai, taip pat avižiniai dribsniai, grikiai. Tačiau visi šie išvardyti geležies šaltiniai gali sukelti kūdikiui alergiją arba pilvo pūtimą, todėl mama jų turėtų vartoti atsargiai, kai kurių ragauti ne anksčiau, nei kūdikiui sueis 3–4 mėnesiai. Vienas saugiausių pasirinkimų – gauti geležies su mėsa: jautiena, triušiena, paukštiena. Šios mėsos galima valgyti kad ir iš karto po gimdymo. Tiesa, jei mama laikosi vegetariškos mitybos principų, netenka ir šio parankaus geležies šaltinio. Tokiu atveju taip pat rekomenduojama vartoti geležies preparatų.   Folio rūgštis – vis dar svarbi? Dažnai girdime, kad planuojant pastoti ir nėštumo metu labai svarbu vartoti folio rūgšties (kitaip – vitamino B9). Verta pastebėti, kad šis vitaminas ne mažiau svarbus ir žindančioms mamoms. Be to, kad padeda organizmui greičiau atsigauti po gimdymo, išsaugoti sveikus nagus, plaukus, dantis, glotnią odą, šis vitaminas yra ir puiki anemijos profilaktinė priemonė kūdikiui, jis stiprina kaulus, užtikrina stipresnį imunitetą. Kad organizmas geriau pasisavintų folio rūgštį ir geležį, būtinas pakankamas vitamino B12 kiekis. Jei šio vitamino stinga, su krauju išnešiojama mažiau deguonies, sutrinka aminorūgščių, baltymų ir lipidų apykaita, gali sutrikti nervų sistemos ir virškinamojo trakto veikla (ji pablogins ne tik žindančios mamos, bet ir kūdikio savijautą). Taigi žindančiai mamai itin paranku geležies preparatai, papildyti folio rūgštimi ir vitaminu B12. Subalansuota jų sudėtis padeda organizmui pasisavinti geležį ir užtikrina mamai bei kūdikiui visavertę maistingųjų medžiagų puokštę, net jei mamos mitybai kol kas taikomi tam tikri apribojimai.   Parengė Ieva Baltrušaitytė „Mažylis“ 2019m. Nr....

Turite klausimų?